Lietuvoje vyksta karas.
Patys didžiausi mūšiai vyksta valdžioje.
Žuvusių nėra, bet labai daug sužeistų į galvą.
Apie tai kalbėti neleidžiama, nes tai laikoma "Kremliaus naratyvu", "neapykantos kalba", "ardomąją veikla".
Aišku viena: dvaro prieigose, minioje, kur šaukia: "Nubauskit nusikaltėlį", "blokuokit "vatniką", “laikykit vagį", - garsiausiai šaukia pats vagis.
Taisykles jie taiko nepaisydami teisės.
Tai - persekiojimas.
Jie gali surengti "teismą" per 10 minučių.
Todėl normalus žmogus tegul nė nebando ką žioptelėt - bematant subildės minia nevispročių tavęs suspardyt.
Žmonės turi galvoti nekenčiamos valdžios žodžiais. Ir tai tapo kasdienybe - įprasta, bet nesuprantama.
Net žurnalistas neturi teisės nebūti belaisviu.
Negalime likti abejingi tam, kas vyksta aplinkui.
Bet kokia valdžios kritika baigiasi kitaminčių menkinimu, užgauliojimu, persekiojimu už tai, kad žmonės bando gintis ir ginti savo teises.
Prieita iki atviros cenzūros, iki diktatūros ir gyvenimo virtimo pragaru - valdžiai nepritariantiems žmonėms.
Grįžo pilietinio chaoso ir prievartos laikai.
Ir tikrai ne dėl karo Ukrainoje.
Ar Jūs galite bent įsivaizduoti, kokį lygį pasiekė kitaminčių persekiojimas?
Ar žinote, kokį spaudimą patiria teisininkas prof. dr. IGNAS VĖGĖLĖ?
Valdžia vykdo beprotišką, belytę, besielę, antišeimyninę, antitautinę, genderinę, globalistinę "modernybę".
Gyvename laikais, kai slėpti reikia daugiau nei rodyti.
Valdančiųjų deklaruojama "laisvė" yra reali vergystė.
Žinote, koks geriausias būdas sulaikyti kalinį nuo pabėgimo?
Įtikinti jį, kad jis - ne kalėjime.
"Elitiniai" valdžios "nabagai" taip ir daro.
Tai - "edukuotas chamizmas", biurokratinis terorizmas, šlykšti jų cinizmo manifestacija, tai - "getas".
Antikonservatorinis, antigenderinis žodis prilyginamas "antivalstyvalstybiniam galvojimui".
Išpažinti reikia tik eLeRTe, nes visa kita - "sąmokslo teorijos", propaganda ir "kremlinių" melas.
O karas Ukrainoje - geriausias laikas vykdyti "pertvarkas", pirktis butus Nidoje, stumti narkotikų ir partnerystės įstatymus, taškyti viešuosius pinigus, išsidalinti eurobabkes, nes tik dėl to "švonderiai" ir sulindo į valdžią.
Jei manote kitaip, jei nepritariate "chebrytės" išsikalinėjimams - esate "prieš Ukrainą", esate "prorusiškas vatnikas", esate valstybės priešas, - tą jums rėš kiekvienas "apsinarkošinęs" ir prasigėręs sisteminis ir kaipmat tai išaiškins.
"Kodėl Bartoševičius laisvėje?" - šito irgi neklauskite, nes žinote, kas jis toks ir kas už jo stovi.
Kiekvienas esame priverstas kariauti savą karą ir gerai žinome, kas yra priešas.
Žinome ir tai, kad ne tik tankai naikina gyvenimus.
Ne mažiau pavojingas ginklas yra cenzūra, persekiojimai.
Tai - gyvybei pavojingi ginklai.
Ar galite įsivaizduoti, kaip atrodo "šaikos" sumanytas tautos sunaikinimo planas?
Kokia smala verdama "dvaro" užkurtame pragare?
Bet būna, kad auka, net ir perėjęs pragarą, lieka angelu.
Tik "šaikos" "talibai" šito neapskaičiavo.
Nuo kada Lietuvos žmonėms taikomos taisyklės, nepaisant teisės?
Kodėl liko tik "dvaro" "klapčiukų" portalai?
Ar paskaitę gerai pašerto Tapino ir Maldeikienės mintis pasijuntame protingesni?
Ar nuo to pasidaro šviesiau?
Nuo kada opozicijai uždrausta rodytis valstybinėje televizijoje?
Ne visi maitinasi baime, ne visi "iškrenta pro langą", "nuskęsta baloje" ar gatvėje sudega jų automobiliai.
Lietuvių unikumas tame, kad net ir išverkę ašaras, jie lieka sėkmingai gyvi - su meile, meilėje, per meilę ir iš meilės.
Jausmai jiems buvo ir yra ženklas.
Ir nors aplink nesproginėja sviediniai ir bombos, nors Marijos žemė gyvena saugiai, sočiai ir netgi turtingai - lietuvių širdyse skausmas gyvas.
Nes neigiamų jausmų "išjungti" neįmanoma.
Jei visa tai matydami šypsomės, nereiškia, kad neskauda.
Kaip jaustis, kai taikos metu tave naikina?
Jausmai - vienintelis ženklas, kad tu - dar gyvas.
Palinkėkime sau ir Lietuvai to, ko labiausiai ilgimės - kad greičiau ateitų 2024 - ųjų gegužė ir spalis.
Palinkėkime taikos sielose ir keleto gerų dalykų, kuriuos galime sukurti tikėjimu, maldomis, meile, susitelkimu ir, žinoma, darbais.

Jei būtume pamatę savo ateitį, tai tikrai būtume bėgę iš tos rikiuotės, kiek kojos įkabina. Nesitikėjome, kad su mumis bus daroma tai, ką darė Švabo politrukai per pandemiją, kokias aferas daro prisidengę žaliuoju kursu, kiek kartų permoka per konkursus. Tada svajojome apie automobilį, o dabar mus bando iš jo išsodinti, to net neslepia, sako kad nieko neturėsime ir būsime laimingi. Tai jau tokie laimingi mes buvome, gal amerikonai jau pamiršo, bet mes tai gerai tą atsimename ir nepavyks mūsų vaikams smegenų praplauti. Nepavyks.

tai NE lietuvos = UBLIUDKU ir SAKAL GYJENU kelio diena, o lietuvos= PRAGARO ISIGYJIMAS..su UBUOGYSTIES ir SKURO valstybe,,,su gymdimu = PYDARRR+ASSSU klanu..su BARDAKU ir POXXXU-I-ZMU valdzioi...vien zodziu = salys tapus PROEB+PROEBAL+PRUOPYSEEEBALTYJA....su tauta = D O L B O J O B U .....

Kažkada buvo gražu, dauguma tautos bėgo, važiavo į tą kelią, davė pinigus įsiamžint ant plytelių... Tik kas liko dabar po 32 metų? Nebėra 1.000.000+ žmonių, nebėra tūkstančių kaimų, miestelių, nebevažiuoja autobusai ten, nebėra mokyklų, nėra tūkstančiams vaikų darželių, nėra bankomatų, nėra Gydymo niekur (net vėžininkams!), nėra ramybės, nėra normalių algų, pensijų... Rusinama Lietuva, dingo diplomatija! Liūdna darosi žiūrint, kas darosi mūsų Visų Tėvynėje!