Lietuvoje dar praėjusių metų vasarą buvo rasta nauja, užsienio šaltiniuose „lietuviškąja“ pristatoma koronaviruso atmaina. Pirmasis mėginys, kuriame aptikta naujoji atmaina buvo paimtas Kaune.
Šiuo metu skelbiama, kad ši atmaina jau pasiekė ir kitas šalis – keletas atvejų fiksuota Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje, Danijoje.
„Lietuviškoji“ atmaina
Interneto tinklalapis „Pango lineages“ leidžia matyti, kokios koronaviruso atmainos šiuo metu egzistuoja pasaulyje. Pateikiamuose žemėlapiuose galima matyti, kur kiekviena atmaina yra labiausiai paplitusi, kiek patvirtintų užsikrėtimo atmaina atvejų pasaulyje yra.
„Pango lineages“ sistemoje galima rasti „lietuviškąja“ pavadintą koronaviruso atmainą, dar kitaip mokslininkams žinomą kaip B.1.1.280 liniją.
„Pango lineages“ duomenimis, iš viso yra patvirtinti 53 užsikrėtimo šia atmaina atvejai, 79 proc. jų yra fiksuoti Lietuvoje, 9 proc. fiksuoti Jungtinėje Karalystėje, 8 proc. – Norvegijoje, 4 proc. – Danijoje.
Šiame tinklalapyje nurodoma, kad pirmą kartą atmaina buvo nustatyta praėjusių metu liepos 30-ąją.
Aptiko LSMU mokslininkai
B.1.1.280 Atmainą Lietuvoje praėjusių metų vasarą aptiko Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) mokslininkai. Vienas iš virusų sekoskaitos tyrimus LSMU atliekančių mokslininkų, genetikas Lukas Žemaitis sako, kad „lietuviškoji“ atmaina yra vienos iš kelių pagrindinių pasaulyje dominuojančių koronaviruso atmainų atšaka.
„Pango lineages“ duomenimis, B.1 atmaina turi daugiau nei 300 linijų, tarp kurių yra ir „lietuviškąja“ pristatoma B.1.1.280 versija.
Kaip sako L. Žemaitis, „lietuviškosios“ atmainos iš karto išsigąsti nereikėtų. Kol kas nėra klinikinių duomenų, kad ši viruso atmaina būtų pavojingesnė už kitas.
„Daug kalbų apie linijas, kurių visi bijo. Noriu pasakyti, kad tai nėra kažkoks indikatorius, kad mes turėtume bijoti. Tai yra tam tikra smulki atšaka iš įvairių viruso linijų. Kadangi ji gana plačiai pas mus buvo paplitusi, aišku, ji yra įdomi ir verta tolimesnio tyrinėjimo ir aiškinantis, ar ji kažkokią reikšmę turi ar neturi, ar kažkokios jos mutacijos yra reikšmingos. Tai mes tą darome, bet kažkokių indikatorių, kad tai yra pavojus, tikrai nėra“, – tv3.lt komentuoja L. Žemaitis.
Genetiko teigimu, tikėtina, kad viruso mutacija atsirado Lietuvoje, tačiau gali būti, kad ji šalį pasiekė ir iš kitų valstybių.
„Ši linija nėra tik mūsų šalyje. Tikėtina, kad ji prasidėjo Lietuvoje, bet yra nustatyta ir Danijoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje. Viskas čia yra labai sąlyginiai dalykai ir iš esmės remiasi į tai, kiek sekoskaitų šalyje atlikinėja, kas pirmi nustato ir kokį kiekį nustato. Taip ir priskiriama tam tikrai šaliai tam tikros linijos“, – aiškina L. Žemaitis.
Genetiko teigimu, ši viruso linija šiuo metu nėra dominuojanti Lietuvoje.
Kaip sako L. Žemaitis, „lietuviškoji“ atmaina vasarą pirmiausia buvo nustatyta Kaune. Ši viruso linija vėliau Lietuvoje buvo vėl aptikta rugpjūtį, rugsėjį ir keliuose gruodžio mėnesio mėginiuose.
Santaros klinikų biobanko vadovas Daniel Naumovas sako, kad B.1.1.280 atmaina turi tris mutacijas, jei lygintume ją su pirminiu Covid-19 sukeliančiu virusu.
„Kalbant apie B.1.1.280, kurios Lietuvoje yra visai daug, tai ji nėra kažkuo labai „ypatinga“. Ši atmaina turi tris mutacijas lyginant su pirminiu Wuhane aptiktu SARS-CoV-2 virusu, bet „susirūpinimą keliančių“ mutacijų (kaip pvz. angliškojoje, Pietų Afrikos Respublikos ar braziliškoje) neturi.
Nuolatinis didelis B.1.1.280 atmainos aptikimo procentas parodo, kad buvo didelė vietinė viruso transmisija ir tikėtina, kad rudens metu nebuvo įvežta jokių kitų atmainų galėjusių ją iškonkuruoti“, – tv3.lt sako D. Naumovas.
Reikėtų daugiau tyrimų
Specialisto teigimu, Lietuvoje būtų pravartu vykdyti daugiau koronaviruso atmainų tyrimų. Sekoskaita padėtų prognozuoti galimus užsikrėtimų šoktelėjimus, padėtų sveikatos sistemai pasiruošti galimiems protrūkiams.
„Jeigu šalyje yra nustatoma „britiškoji“ linija, mes galime prognozuoti, kad turėsime stipriai išaugsiantį infekcijų kiekį, dėl to mums reikia pasiruošti ir planuojant ligoninių veiklą, ir tos pačios epidemiologinės situacijos valdymui, įvedant tam tikrus ribojimus“, – komentuoja L. Žemaitis.
Didesnis vykdomų sekoskaitos tyrimų skaičius leistų ir bendrai geriau pažinti virusą.
„Kai ištiri virusą, tu žinai, koks jis yra, tu ne tik žinai, yra, nėra, bet matai, koks jis yra, kokias konkrečiai mutacijas turi. Tada gali žiūrėti, ką tam tikros mutacijos, tam tikros linijos, kuom jos yra svarbios.
Tarkim, tam tikros linijos yra siejamos su viruso perdavimu iš gyvūnų žmogui. Paprastas pavyzdys, turime audinių užsikrėtimo atvejį. Serga ir darbuotojai, ir gyvūnai.
Neatlikę sekoskaitos mes negalėsime pasakyti, ar audinės gali užkrėsti žmogų. Galbūt žmogus atvyko tiesiog sergantis ir jie visiškai skirtingais virusais yra užsikrėtę. Iš esmės tai duoda mums tam tikrą įrankį geriau pažinti virusą“, – dalinasi L. Žemaitis.
Kol kas LSMU mokslininkai yra atlikę apie du šimtus viruso tyrimų žmonėms ir devynis audinėms.
Tyrimai yra sudėtingi
Vienas sekoskaitos tyrimas, kaip sako genetikas, kainuoja nuo 60 iki kelių šimtų eurų neskaitant prietaisų nusidėvėjimo ir žmogiškųjų išteklių. Dar tyrimui atlikti reikia daug laiko ir žinių.
„Tai yra viso viruso sekos nuskaitymas, tai yra 30 tūkst. raidžių, jų sudėliojimas. PGR metodu yra žiūrima į vieną-du taškus. Žinote, kiek Trunka PGR tyrimai, tai sekoskaitos tyrimai, aišku, nereikia dauginti to skaičiaus dienų, bet vienam mėginiui grubiai pasakysiu, yra apie dešimtys skirtingų reakcijų atliekama paruošti.
Tuomet yra atliekamas specialiai paruošto mėginio nuskaitymas, tada mes gauname keliasdešimt gigabaitų užimančius failus apie viruso sekas. Tas sekas reikia panaudojus bioinformacinį algoritmą surinkti į vieną seką, kitaip tariant, išvalyti duomenis ir toliau prasideda šitų duomenų interpretacija. Procesai tikrai yra imlūs laikui, darbui ir žinioms“, – pasakoja L. Žemaitis.
Lietuvoje iš viso yra fiksuota bent 20 koronaviruso atmainų, anksčiau tv3.lt sakė Santaros klinikų biobanko vadovas.
