Patikslinama, kad du asmenys izoliuoti ir gydomi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, jie neseniai grįžę iš Austrijos. Dar du asmenys – Vilniuje, Santaros klinikose, vienas grįžęs iš Jungtinės Karalystės, kitas – iš Švedijos.
Vienas asmuo gydomas Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, jis neseniai grįžęs iš Jungtinės Karalystės. Kauno klinikinėje ligoninėje izoliuoti ir gydomi du asmenys, vienas grįžęs iš Jungtinės Karalystės, dėl kito asmens – bus patikslinta.
SAM atkreipia dėmesį, kad keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Daugėjant atvejų, gyventojai raginami ypatingą dėmesį skirti priemonėms, padėsiančioms sumažinti infekcijos plitimą.
Būtina maksimaliai vengti žmonių susibūrimų, esant galimybei dirbti iš namų, bendraujant gyvai išlaikyti atstumą vienas nuo kito, skirti ypatingą dėmesį rankų, paviršių higienai bei kita. Pajutus ligos simptomus kreiptis medikų pagalbos telefonu, nevykti patiems į gydymo įstaigas.
SAM primena, kad dešimtyje savivaldybių – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus, Utenos – atsiras mobilūs punktai, kuriuose pacientams bus imami ėminiai tyrimams dėl naujojo koronaviruso (COVID-19). Į juos žmonės galės atvykti automobiliu, o atlikus tyrimą – važiuoti namo ir būtent namie, o ne ligoninėje laukti rezultatų.
Šeimos gydytojo siuntimas vykimui į mobilius punktus nereikalingas. Pacientai, 14 dienų laikotarpiu keliavę užsienyje ar turėję sąlytį su patvirtintu ar tikėtinu ligos atveju, jeigu jiems pakilo temperatūra, atsirado kosulys ar dusulys, turi skambinti į Karštąją koronaviruso liniją telefonu 1808, o ne šeimos gydytojui. Ar pacientas turi būti tiriamas, nuspręs Karštosios linijos konsultantas, vadovaudamasis numatytu algoritmu.
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikslino, kad ne visi punktai pradės veikti iš karto.
„Skelbiama įvairi informacija, kad pradeda veikti šiandien, jokios savivaldybės dar negali būti pasiruošusios, nes dar negavo vadinamo „čeklisto“.
Savivaldybės jau padarė daug – numatė vietas, pasitelkė savanorius. Bet dar darbuotojai turės būti apmokyti, turės gauti apsaugos priemones, terpe, į kurią reikės paimti mėginius“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad nė vienas punktas nepradės veikti, kol nebus padarytas šis „čeklistas“ ir gautas leidimas iš ministerijos. „Tai viskas užtrunka, taigi realiai pasileidinės po vieną du punktus į dieną, nes viską fiziškai reikia suderinti.“
A. Veryga pabrėžė, kad dėl to reikės kreiptis ne į šeimos gydytoją, bet skambinti karštąją linija ir ten bus registruojami į mobilius punktus.
„Reagentai atvyksta į Lietuvą, jau dalis pasiekė laboratoriją, jie važiuoja nedidelėmis partijomis, šią savaitę turi apie 10 tūkst. mėginių atkeliauti, kitą savaitę – dar 20 tūkst., taip pat kalbamasi su kompanijomis, kurios instaliuos įrangą, kuri dar pajėgesnė. Dabar jei pajungtume visas laboratorijas, galėtume ištirti 1500 per parą maksimaliai. Bet jei būtų suinstaliuota įranga, tai ta galimybė padvigubėtų per vieną kartą atlikti tyrimus. Bet prioritetas bus teikiamas gydymo įstaigai, iš joms atvežtiems mėginiams, o toliau bus tiriami mėginiai, paimti „drive in“ punktuose“, – kalbėjo A. Veryga.
Pirmadienį visoje Lietuvoje įvestas karantinas. Jo metu su retomis išimtimis užsieniečiams draudžiama atvykti į Lietuvą, uždaromos daugelis parduotuvių, neveikia mokyklos, darželiai ir universitetai.
Daugiau apie Vyriausybės veiksmus kovoje su koronavirusu žiūrėkite čia:
Pagrindinės rekomendacijos dėl koronaviruso
Koronavirusas yra naujos struktūros koronavirusas, kuris niekada anksčiau nebuvo sukėlęs infekcijų žmonėms. Pagrindiniai jo simptomai yra panašūs į gripo: karščiavimas, kosulys, apsunkęs kvėpavimas ir kiti kvėpavimo sutrikimai.
Sunkesniais atvejais koronavirusai sukelia plaučių uždegimą, sunkų ūmų respiracinį sindromą, inkstų nepakankamumą ar mirtį.
Nuo kovo 16 d. pakeistas įtariamo atvejo apibrėžimas: žmonės, grįžę (ar iki to 14 d. keliavę) iš bet kurios užsienio valstybės, laikomi galimai užsikrėtusiais, jei jiems pasireiškia bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas. Tai yra, jei staiga prasidėjo karščiavimas, kosulys ar apsunkintas kvėpavimas ir simptomams paaiškinti kitų medicininių priežasčių nėra.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogui pasireiškė ūmi kvėpavimo takų infekcija ir jis buvo artimame sąlytyje su patvirtintu ar tikėtinu COVID-19 atveju.
Taip pat įtariamu atveju laikoma, jei žmogus, kuriam pasireiškia sunki ūmi kvėpavimo takų infekcija (karščiavimas ir bent vienas kvėpavimo takų ligos simptomų – kosulys, apsunkintas kvėpavimas) ir jam būtina hospitalizacija ir nėra nustatyta kitos etiologinės priežasties, kuri paaiškintų šiuos simptomus.
Keliautojams, grįžusiems iš bet kurios šalies, 14-lika dienų būtina izoliuotis. Jiems būtina kasdien matuotis kūno temperatūrą, stebėti sveikatą ir, jei atsiranda bent vienas ūmiai kvėpavimo takų infekcijai būdingas simptomas – staiga pradėjus karščiuoti, kosėti, prasidėjus dusuliui – pirmiausia būtina skambinti į Karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808.
Pasireiškus simptomams bus atliekamas tepinėlis naujojo koronaviruso infekcijai nustatyti. Žmonėms, kuriems 14 dienų privaloma izoliuotis namuose, nes jie grįžo iš užsienio, eiti į lauką, jei tai gali sukelti pavojų kitiems žmonėms, draudžiama. Žmogus išeiti į lauką gali, jeigu jis tikrai gali užtikrinti, kad jo buvimas lauke niekam nesukels pasekmių, pavyzdžiui, jis išeis į savo balkoną, terasą, nuosavą kiemą, kuriame nesutiks kitų žmonių.
Tuo atveju, jei per 14-likos dienų izoliavimosi laikotarpį ligos simptomai neišsivysto, žmogus laikomas sveiku ir gali grįžti į įprastą gyvenimą.
Specifinio gydymo nuo naujojo koronaviruso sukeltos infekcijos nėra, taikomas tik simptominis gydymas. Susirgusieji gali būti visiškai išgydyti, priklausomai nuo jų sveikatos būklės bei nuo to, kada pradedamas taikyti gydymas.
Norint išvengti koronaviruso patariama laikytis bendrųjų higienos taisyklių: plauti rankas su muilu ir šiltu vandeniu, dezinfekuoti rankas, laikytis čiaudėjimo ir kosėjimo etiketo, ne mažiau, kaip 2–3 kartus per dieną vėdinti patalpas, kasdien valyti dažnai naudojamus paviršius kambaryje (pvz., naktinius stalelius, lovų rėmus ir kitus miegamojo baldus).
Žmonėms, kurie dirba namuose nuotoliniu būdu ir vengia socialinių kontaktų, kad nesukeltų pavojaus savo sveikatai, patariama buvimui lauke rinktis tokias vietas, kuriose yra sąlygos išlaikyti saugų atstumą apie 2 metrus (pvz., nuosavas kiemas, miškas, parkas ir pan.).
***
Ar Lietuvos medikai pasiruošę kovoti su koronavirusu?