„Jaunimo užimtumo didinimas ir nedarbo mažinimas yra vienas iš pagrindinių klausimų Europos Parlamente (EP). Susirūpinimą kelia tai, kad šiuo metu yra daugiau kalbama nei daroma. Priimame įvairių politinių dokumentų, bet rezultato nesimato.
Dėl jaunimo nedarbo ir grėsmingos padėties tam tikrose ES valstybėse per metinę kalbą pasisakė ir J. M. Barroso. Tai, kad EK pirmininkas savo kalboje šiai problemai skyrė toli gražu ne paskutinę vietą, daug ką pasako“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Anot jos, jaunimo nedarbas visoje ES yra dvigubai didesnis nei bendras nedarbo lygis: „Vis itin neramina padėtis pietų ES valstybėse. Tokiose kaip Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija. Ten 50-60 proc. (o gal ir daugiau) jaunų žmonių niekur nedirba, nesimoko, yra palikti likimo valiai. Prieš metus „ant kilimėlio“ buvo iškviestos aštuonios valstybės narės.
Tam, kad padarytų tam tikrus namų darbus jaunimo užimtumo srityje. Kai kuriose valstybėse padėtis ne tik nepasikeitė, bet tik dar labiau pablogėjo, išskyrus Lietuvą, kuri jaunimo nedarbo lygį sugebėjo sumažinti nuo 34–35 proc. iki 22–23 proc. Todėl tam tikro optimizmo, bet ne džiaugsmo, esama. Dabartinė situacija atitinka ES vidurkį.“
V. Blinkevičiūtė pridūrė, kad pastebimos tam tikros tolesnės jaunimo nedarbo mažėjimo tendencijos: „Skeptikai iš karto pasakytų, kad situacija gerėja, nes jauni žmonės emigruoja. Nenorėčiau sutikti, kad visi jaunuoliai emigravo. Norisi tikėtis, kad Lietuvoje jauni žmonės tapo aktyvesni, verslesni. Juolab kad tas noras dirbti bei užsidirbti yra didesnis nei pietinėse ES valstybėse.“
Anot balsas.lt kalbintos europarlamentarės, problemos dėl jaunimo nedarbo kyla dar nuo mokyklos suolo, kai pritrūksta tam tikro profesinio orientavimo ir tam tikrų žinių pateikimo. „Daugelyje mokyklų neveikia efektyvi profesinio orientavimo sistema. Norisi, kad dar mokyklos suole jaunas vaikas galėtų susiorientuoti, kuo jis norėtų būti, kokios karjeros siekti.
Kitas dalykas – mūsų mokymo sistema ne visada atitinka darbo rinkos poreikius. Tas galioja kalbant tiek apie profesinio, tiek apie aukštojo mokslo rengimo sistemą. Maža to, mūsų profesinis rengimas yra atitrūkęs nuo praktikos“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
Europarlamentarė pridūrė, kad labai dažnai jaunam žmogui, nors ir turinčiam diplomą, yra pasakoma, jog dėl įgūdžių ir praktikos trūkumo jis negali būti priimtas: „Darbdaviai neturi intereso priimti jauno žmogaus. Darbdaviui reikia, kad darbuotojas tą pačią minutę pradėtų dirbti. Valstybės narės turi atsakingai dirbti su darbdaviais. Tada praktikos problemos sprendimas bent jau pajudėtų iš mirties taško.
Aukštosioms mokykloms taip pat reikia ieškoti sprendimų. Niekas už mus pačius to nepadarys. Kitas dalykas – stažuotės. Atkreipėme dėmesį, kad jos dažnai tampa jauno žmogaus išnaudojimu, kai dirbama be atlygio.
Turime galvoti apie tai, kad jaunimui taptų lengviau įsidarbinti, gauti būsto paskolą. Taip pat turėtų būti taikomos mokestinės lengvatos darbdaviui, kad jis būtų motyvuotas priimti jauną žmogų. Jauni specialistai turėtų dirbti ne tik didmiesčiuose, bet ir kituose regionuose.“
