Tiesa, maistą švaisto ne vien žmonės, „Maisto bankas“ ieško būdų, kaip priversti verslininkus daugiau maisto ne išmesti, o perduoti labdarai.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Štai, ką apie maisto švaistymą kalba praeiviai Kaune:
„Nedaug tenka išmesti maisto, tiesiog pasigamini tiek, kad suvalgyti užtektų vienam, dviem kartams. Visi link tvarumo mes linkstam ir stengiamės nešvaistyti, nes žinom, kad tai yra problema.“
„Tenka daržovių išmesti, deja, dažniausiai daržovių. Kartais kyla pagunda tuo vienu pirkimu kuo daugiau užsipirkti, tada didesnė tikimybė, kad ir suges daugiau.“
„Visiškai nešvaistau maisto, nes visada planuoju, ko man reikia prieš einant į parduotuvę.“
„Daugiau iš karštų patiekalų nenutaikai pasidaryti. Dviese gyvenam, kartais suvalgai, bet nesuvalgai visko tiek, kiek padarai. Nepadarai penkiems, bet vis tiek gaunasi daugiau nei dviem.“
Išmeta daugiau nei europiečiai
Gatvėse kalbinti gyventojai pasakoja, kad daug maisto neišmeta, tačiau realybė kalba ką kita. Europos Sąjungoje skaičiuojama, kad vienam gyventojui per metus tenka 131 kilogramas maisto atliekų, iš kurių daugiau nei pusę, apie 70 kilogramų produktų, namuose išmeta patys gyventojai. Likusią dalį sudaro parduotuvės, gamintojai, perdirbėjai, maitinimo įsitaigos.
Lietuviai išmeta daugiau maisto nei vidutinis europietis. Mūsų šalyje vienam gyventojui per metus tenka 10 kilogramų daugiau maisto atliekų nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.
„Baikime su tomis akcijomis „perki vieną, gauni 3“. Tada atsinešam į virtuves daug prekių, o po to po 2, 3 dienų išmetame. Vartotojo sąmoningumas šitoje vietoje yra labai žemas“, – kalbėjo europarlamentaras Vytenis Povilas Andriukaitis.
Europarlamentaras, susikvietęs nevyriausybines organizacijos ir ministerijų atstovus, ieško būdų, kaip išsaugoti daugiau maisto.
„Yra taip, kad mums nepavyksta. Tam ir darom dabar, kad pavyktų. Valdžios atsakomybė yra didelė, savivaldybių atsakomybė yra didelė, viešojo sektoriaus atsakomybė yra didelė, taip pat vartotojų atsakomybė yra didelė“, – vardijo V. P. Andriukaitis.
„Lietuvoje maisto iššvaistoma 400 tūkstančių tonų per metus. „Maisto bankas“ padeda 232 tūkstančiams žmonių ir galėtų galbūt padėti ir didesniam kiekiui žmonių, bet maisto, kurį mes sugebame išgelbėti, yra 6,7 tonų“, – teigė „Maisto banko“ vadovas Simonas Gurevičius.
„Mūsų apklausos iš pernai metų rodo, kad pajamų grupėje, kuri yra iki 500 eurų, ten labai labai išaugo poreikis pinigų maistui, beveik 30 procentų žmonių susiduria su sunkumais maistą įpirkti“, – pabrėžė Skurdo mažinimo organizacijų tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.
„Maisto bankas“ norėtų, kad žmonės švaistytų mažiau.
„Mes labai kviečiame žmones savanoriauti „Maisto banką“ ne tik dėl to, kad mums reikalinga rankų pagalba, bet mes norime, kad žmonės ateitų ir prisiliestų prie to maisto, kuris galbūt būtų iššvaistytas kitur. Lygiai taip pat jis iššvaistomas jų namuose. Kai jie pamato tą maistą, kuris atiduodamas žmonėms, jie kitaip žiūri į tą maistą, kuris yra jų namie, mažiau švaisto“, – tikino S. Gurevičius.
Patarimai, kaip švaistyti mažiau paprasti: planuoti pirkinius, dalintis pertekliniu maistu su kaimynais, šaldyti maistą, jei įmanoma. „Maisto bankas“ norėtų, kad daugiau maisto produktų, kuriems gresia išmetimas, pasiektų juos iš verslo.
„Dažniausiai žmonėms, verslui yra lengviau, vertingiau net išmesti negu atiduoti labdarai“, – akcentavo S. Gurevičius.
Siūlo keisti įstatymus
„Maisto bankas“ siūlo keisti įstatymus taip, kad verslui labiau apsimokėtų aukoti maistą.
„Ar aš išmetu maistą, ar aš atiduodu labdarai, aš vis vien susigrąžinu PVM, bet jeigu PVM būtų negrąžinamas už tą sugadintą produktą, tokiu būdu prekybininkas jau ryte, matydamas, kad neparduos, atiduotų tuos produktus“, – siūlė „Maisto banko“ vadovas.
„PVM atskaitos naikinimas atrodo visiškai neproporcingas, nes yra gausybė atvejų kuomet maisto negalima paaukoti, tiesiog būtina utilizuoti, dėl to, kad jis netinkamas aukojimui, sugedęs, pažeistas temperatūrinis režimas. Jeigu tokį maistą utilizuoti reikėtų su papildomu PVM, nebūtų galima atskaitos, viskas aišku, koks poveikis būtų kainoms“, – įspėjo Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovė Rūta Vainienė.
Tiesa, žemės ūkio viceministras Andrius Palionis aiškina, kad yra ir kitų būdų kaip būtų galima skatinti verslą daugiau maisto atiduoti labdarai.
„Lengvatą nuo pelno mokesčio pagal nevyriausybinėms organizacijoms pateiktų maisto produktų kiekį, sumą. Kažkokią lengvatą nuo pelno mokesčio, kur būtų galima paskatinti prekybos centrus“, – siūlė A. Palionis.
Prekybos tinklas „Iki“ nuo sausio prekiauja pasibaigusio galiojimo, bet vis dar tinkamais vartoti maisto produktais su 70-ies procentų nuolaida, paženklintais užrašu „geriausia iki“. Pasak verslo, žmonės noriai perka šias prekes.
„Mes turime pardavę tokių produktų apie 100 tūkstančių, tie skaičiai yra nemaži, tiek maisto produktų mums pavyko išgelbėti. Pirkėjai ieško galimybių sutaupyti, tokias prekes noriai perka“, – kalbėjo „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Prekybos tinklas siekia išmokyti žmones, kad maisto produktus, pavyzdžiui kavą, makaronus galima vartoti ilgiau, po „geriausia iki“ nurodytos datos ir jų išmesti nėra reikalo.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
