Lietuvoje iškils du nauji poligonai: gyventojai baiminasi, kad negalės eiti į mišką

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Miškingame Tauragės regione jau kitą rudenį atsiras poligonas. Kariuomenei metus analizavus ir išsirinkus tinkamiausias teritorijas siūlymui steigti poligonus Šilalės ir Tauragės rajonuose, tam šią savaitę pritarė ir Vyriausybė. 

„Ne iš gero gyvenimo kuriam poligonus. Lietuvai reikia poligonų. Kariai nesitreniruodami negali ginti valstybės. Tai yra labai paprastas dalykas“, – teigė krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. 

Tik štai dalis Šilalės ir Tauragės gyventojų žinia apie naujus poligonus neapsidžiaugė. 

„Natūralu, kad žmonės piktinasi. Baimės įvairios: žmonės netiki, kad gali būti lengvasis poligonas“, – pasakojo Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas. 

„Bandėme ieškoti, kad kuo daugiau būtų valstybinės žemės plotų, kad kuo mažiau būtų privačių sodybų. Kurias, jei reikės, siūlysime kompensuoti, jei ne, žmonės galės toliau gyventi. Tai yra suderinama“, – sakė L. Kasčiūnas.

Ministras L. Kasčiūnas ramina ir bijančius. Sako, kad netoli jų gyvenviečių nevažinės tankai, nebus ir šaudoma. Krašto apsaugos ministerija skelbia, kad Tauragės rajone poligonas užims 4300 hektarus ploto, Šilalės – 2700 hektarų.

Nori išsaugoti miškus

Pasak Tauragės rajono mero, pagrindinis savivaldybės reikalavimas derantis su valdžia, bus rekreacinio miško išsaugojimas. 

„Mes įstatyme prašytume, kad įsipareigojimas būtų nekirsti miškų, nebent kad įvardytų hektarų skaičių, ar procentą kažkokį“, – sakė D. Kaminskas.

Anot D. Kaminsko, labiausiai dėl naujojo poligono susirūpinę kai kurie tauragiškiai medžiotojai, mat jie neteks galimybės medžioti dalyje savo plotų.

„Mane stebina ir kiti Lietuvos gyventojai, kurie nesupranta realių grėsmių. Poligonai – kritiškai svarbios teritorijos tam, kad mes gebėtume aprūpinti ir savo kariuomenę“, – teigė atsargos pulkininkas Vaidotas Malinionis.

Siekiamybė kariuomenei – 4 proc. BVP

O apie valstybės saugumo svarbą priminė kandidato į JAV prezidentus Trumpo rato žmogus Elbridge’as Colby. Jis „Politico“ sakė, kad Lietuva ir Estija, skiriančios po 3 proc. BVP gynybai – nieko įspūdingo. Neva šalys turėtų skirti 10 proc., jei rimtai žiūri į tai, kokia didelė yra rusų grėsmė.

„Nuimkim tuos 10 proc., kuriuos jis pasakė, nes 10 procentų yra karo ekonomikos rodiklis. Rusija neskiria tiek BVP dabar, kariaudama su Ukraina, nes tai taptų karo ekonomika. Tai buvo panaudota, galbūt, kaip tokia simbolinė metafora, toks paskatinimas dar didinti, kas yra tvarkoje“, – komentavo L. Kasčiūnas.

L. Kasčiūnas sako, kad Lietuvos siekiamybė turėtų būti skirti gynybai 4 procentus BVP.

„Tai jau leistų mums kurti „Patriot“ sistemą, nacionalinę, lietuvišką „Patriot“ sistemą, tai mums leistų apsirūpinti dar labiau tolimojo smūgio pajėgumais, tokiais kaip „Himars“, susikurt labai stiprią lietuvišką diviziją“, – teigė krašto apsaugos ministras.

„Saugumo aplinka yra sudėtinga, ir dabar netgi, pavyzdžiui, ir Švedijos kariuomenės vadovybė pasakė – būkite morališkai pasiruošę karui ir Lietuvai idealiai tinka. Netgi geriau nei Švedijai, nes Švedija toliau, mes turim tiesiogines sienas su agresoriumi“, – teigė V. Malinionis. 

L. Kasčiūnas sako, kad sumos, kiek abu poligonai kainuos valstybei, kol kas pasakyti negali. Esą tai priklauso nuo to, are reikės tiesti papildomus kelius savivaldybėse, taip pat, ar turintys šalia sodybas iš ten kelsis ir reikalaus kompensacijų. 

Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.