Petras Auštrevičius, Seimo vicepirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys
Rinkimai yra kovos laukas. Gegužės 25-ąją laukia dveji ypač svarbūs rinkimai į šalies Prezidentus – Lietuvoje ir Ukrainoje.
Jei Lietuvos Prezidento rinkimus palyginti su kovos lauku šį kartą galima tik iš dalies, tai Ukrainoje matome visus „atributus“, įskaitant granatsvaidžius, kulkosvaidžius, kilnojamas raketas ir visa kita. Žinoma, tai nėra rinkimų agitacijos priemonės.
Kol stebime naujus V. Putino režimo bandymus įtikinti pasaulį, esą Rusijos kariai bus atitraukti ir Ukrainos Prezidento rinkimams kliūtys nedaromos, greta matome visai kitą vaizdą – diversantai ir teroristai rengia naują puolimą, brutaliai žudo Ukrainos valstybingumo gynėjus. Tiesiogine prasme plėšo į gabalus jaunus žmones, griauna ukrainiečių šeimų likimus. Reiškiu nuoširdžią užuojautą iš pasalų nužudytų Ukrainos karių artimiesiems.
Faktas tas, kad iki dantų ginkluoti teroristai bando ir toliau bandys jėga paveikti ukrainiečių valią šalies Prezidento rinkimų išvakarėse ir, tikriausiai, pačią gegužės 25-ąją.
Rusija nori vieno – ginklu atimti iš Ukrainos žmonių teisę patiems spręsti savo likimą, išrinkti teisėtą valdžią. Rusija siekia primesti valdomos demokratijos modelį Ukrainoje. Turiu omenyje valdymą nebe propaganda, o ginklu.
Rudoji meška apžiojo per didelį grobį ir nenori jo paleisti, nes ką kiti miško žvėrys pagalvos? Desperacija, ne kitaip.
Tačiau rinkimai Ukrainoje įvyks. Tarptautinė bendruomenė privalo padėti išvengti naujų aukų ir čia vien stebėtojų šį kartą nepakaks. Ukrainai kuo greičiau reikia apsaugos priemonių tiesiogine prasme, t.y. neperšaunamų liemenių, šalmų. Raginu Lietuvos Vyriausybę skubiai pasiūlyti bei užtikrinti Ukrainai ir tokią pagalbą, nes jos tikrai prireiks.
Neabejoju, kad diversantai rinkimų dieną Ukrainoje kels sumaištį, darys provokacijas ir trukdys normaliai dirbti rinkimų apylinkėms. Ukrainiečiai bus bauginami, matyt, galimas ir ginklų panaudojimas.
Ukrainos kariuomenė šiandien vis dar stokoja taip reikiamų pajėgumų, susitelkimo ir išmanaus vadovavimo. Todėl Lietuva, net ir mūsų šalyje vyksiančių rinkimų fone, neturi teisės likti abejinga ir pasyvi stebėtoja. Turime ir galime padėti šaliai, kuri kovoja dėl teisės išlikti – dėl teisės likti šeimininkais savo valstybėje.
