„Kai tik baigiau mokyklą Sirijoje, norėjau išvažiuoti. Pas mus yra labai daug jaunų žmonių, kurie svajoja išvažiuoti studijuoti į užsienį, bet mes neturime tokių galimybių kaip jūs, europiečiai. Mums visada buvo sunku keliauti, nes reikia turėti vizą, tam reikia turėti pagrindo. Tad visi turi tokią svajonę – išvažiuoti pakeliauti“, - taisyklinga lietuvių kalba pasakojo Medianas.
Jis sakė, kad apie Lietuvą sužinojo per draugą sirą, kuris jau turėjo pažinčių Lietuvoje. Medianui mūsų šalis pasirodė įdomi, jis ėmė ieškoti informacijos apie Lietuvą ir jos kultūrą. Jam tai labai patiko ir Medianas, dar būdamas Sirijoje, ėmė mokytis lietuvių kalbos.
„ Po to ėmiau rimtai galvoti, kodėl nevažiuoti studijuoti į Lietuvą. Norėjau studijuoti informatiką, o tai daryti Lietuvoje man pasirodė įdomesnė patirtis“, - kalbėjo jaunuolis.
Tėvai nesuprato jo pasirinkimo
Mediano tėvai iš pradžių nesuprato, kur jis nori važiuoti ir kodėl jis taip nusprendė, bet, jam papasakojus plačiau apie mūsų šalį, tėvai suprato, kad Lietuva – nėra sovietinė, atsilikusi šalis.
Jaunam sirui nebuvo lengva susitvarkyti visus dokumentus dėl studijų Lietuvoje, tačiau galiausiai, perėjus visas biurokratines procedūras, jam pavyko.
Jaunuolis įstojo į Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą. Prieš pradedant studijas, jis metus mokėsi lietuvių kalbos, o vėliau ir pačias studijas krimto lietuviškai.
Nesijaučia kitoks
„Manau, kad dėl to, kad moku lietuvių kalbą, lietuviai mane ir priima taip draugiškai. Apskritai, jokių problemų su lietuviais neturėjau, diskriminacijos nepatyriau. Man čia gera“, - sakė Medianas.
Jaunas siras nesijaučia kitoks nei lietuviai. Jis mano, kad taip yra todėl, kad jo šeima nebuvo religinga, jie neturėjo jokių taisyklių dėl alkoholio ar maisto.
„Pačioje Sirijoje yra labai daug įvairių žmonių. Jeigu žmonės Sirijoje yra tikintys ar gyvena pagal tradicijas, jaučiu, kaip nuo jų skiriuosi, o lietuviai buvo panašūs į mano šeimą ir draugus. Tad atvykus į Lietuvą, viskas buvo beveik tas pats. Europoje mano, kad sirai yra tokie patys arabai kaip Egipte ar kitur, bet taip nėra. Mes labai skirtingi“, - pasakojo Medianas.
Kalbėdamas apie skirtumus, jis nurodė, kad sirai yra atviresni, labai mėgsta bendrauti, o su lietuviais reikia daugiau laiko, kad juos „prisijaukintum“. Tačiau Medianui tai patinka – jam pačiam iš pradžių patinka palaikyti atstumą.
Po kelerių metų studijų, Medianas ėmėsi darbo. Iš pradžių jis dirbo restorane „Walk to walk“, kurio savininkė korėjietė pati pasiūlė dažnai ten besilankančiam klientui darbovietę. Vėliau Medianas ėmė dirbti pagal specialybę – informatiką.
Nenorėjo kariauti
„Prasidėjus karui Sirijoje, norėjau pasilikti čia, nes gerai matau save čia, turiu geras galimybes. Aš nebegalėjau grįžti į Siriją, bet, jei būčiau grįžęs ten, būtų reikėję eiti į armiją. Kadangi aš nesu prezidento pusėje, nenorėjau kariauti jo pusėje ir žudyti nekaltus žmones, taip pat nenorėjau kariauti ir kitoje pusėje“, - sakė jis.
Nors Damaskas, iš kur kilęs Medianas, yra režimo prižiūrimas miestas ir kol kas ten yra šiek tiek ramiau nei likusioje Sirijoje, jaunuolio šeima ir draugai vis tiek iš ten bėga.
„Mano motina ir brolis išsikraustė į Turkiją, nes, kai broliui sueis 18 metų, jam reikėtų tarnauti armijoje, o jis to nenori. Viena mano sesė irgi važiavo į Turkiją, gavo prieglobstį Olandijoje. Jos šeima laukia Turkijoje, kol ji galės juos atsivežti į Olandiją“, - pasakojo pašnekovas.
Dvi jo seserys ir tėvas liko Sirijoje. Viena iš seserų nori vykti į Turkiją, kita dar neapsisprendusi, o tėvas išvažiuoti nenori. Kaip pasakoja Medianas, jis ramiai gyvena, jam ten kol kas viskas gerai einasi.
Dabar Medianas sako ieškantis būdų, kaip atsivežti į Lietuvą savo šeimą:
„ Norėčiau juos atsivežti, nes mano mama yra pensininkė, ji dirba kepykloje, bet jos amžius jai irgi nebelabai leidžia dirbti. Brolį irgi norėčiau atsivežti, nes jis čia galės mokytis ir studijuoti, o Turkijoje jam neleidžia mokytis toliau, nes jo dokumentų nepriima“, - pasakojo Medianas.
Nesutinka su pabėgėliais, bet juos supranta
25-erių informatikas sako, kad natūralu, kad žmonės iš Sirijos ir kitų šalių dabar plūsta į Europą, ypač į Vokietiją.
„Jie ieško geresnio gyvenimo, saugios vietos, kur gerai galėtų gyventi. Kai pabėgėliai pamato internete, kad tam tikrose šalyse žmonės nelabai nori jų priimti, pavyzdžiui, Vengrijoje, tai ir pabėgėliai patys ten nenori. Vokietija tiesiai pasakė, kad mes paimsim tam tikrą skaičių pabėgėlių, viskas gerai, žmonės ėjo į gatves, pasakė savo nuomonę, pabėgėliai pamatė tas naujienas. Pamatė, kad Vokietija duoda jiems geras sąlygas“, - kalbėjo Medianas.
Pasak jo, pabėgėliai veržiasi į Vokietiją dar ir dėl to, kad ten yra didelė sirų bendruomenė.
„Pavyzdžiui, Lietuvoje pabėgėliui gali būti sunku integruotis. Jam gali norėtis bendrauti su kitais sirais, o jų čia nėra daug. Vokietijoje pabėgėliai ras galimybes bendrauti su kitaisi sirais, gal net kažkas padės jiems susirasti darbą. Nesutinku su pabėgėliais, kad jie visi nori į Vokietiją, bet suprantu juos“, - kalbėjo jaunuolis.
Medianas papasakojo, kad daug žmonių iš Sirijos atvyksta į Europą be dokumentų todėl, kad ten juos, ypač vyrams, gauti sunku. Sulaukus 18-os metų, jaunuoliams išduodami tik laikini pasai metams, ir, jei jie atsisako tarnauti kariuomenėje, pasų taip ir negauna.
Pabėgėliams bus sunku
Pabėgėliai Lietuvoje, anot Mediano, galėtų integruotis ir nemokėdami kalbos – tie, kurie nori ir bandys įsikurti Lietuvoje, galimybes ras.
„Pradžioje bus sunku, nes girdėjau, kad pabėgėliai bus apgyvendinami Rukloje – ten nebus , ką veikti. Jie gal norės eiti į kiną, susirasti naujų draugų. Rukloje bus sunku, bet toliau, kai jie bus priskirti į savivaldybes, bus geriau“, - sakė jis.
Medianas sakė, kad Sirijos jis nelabai pasiilgo, tik šeimos, bet ir prie gyvenimo atskirai priprato.
„Aš čia laimingas, manau, kad toliau būsiu čia. Daug kas klausia, kodėl nevažiuoju į Vokietiją, bet esu integravęsis čia, turiu darbą ir draugų. Mano draugai – įvairių tautybių, bet dauguma lietuvių“, - sakė jis, pridurdamas, kad ir moterys čia jam yra gražesnės, o ir jų darbštumas jam labai imponuoja.
