Nors gaisrų ir žuvusiųjų juose mažėja, Lietuva vis dar patenka į Europos šalių pirmąjį dešimtuką pagal žuvusiųjų gaisruose skaičių.
Palyginti su santykiniu gyventojų skaičiumi, tenkančiu 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje nelaimės su ugnimis nutinka kelis kartus dažniau nei Didžiojoje Britanijoje ar Suomijoje.
Ugniagesiai sako, kad nelaimės su ugnimi - socialinė problema. Dauguma gaisruose žuvusių suaugusių ir pilnamečių gyventojų prieš nelaimę svaiginosi alkoholiu, gyveno turėdami mažas pajamas. Beveik trečdalis 29 proc. neturėjo nuolatinės gyvenamosios vietos.
37 proc. žuvusiųjų turėjo pajamas, tačiau alkoholis sąlygojo jų mirtį ugnyje.
Šie duomenys buvo pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamente trečiadienį įvykusioje spaudos konferencijoje.
Per penkis šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 7275 gaisrai. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, jų sumažėjo 6 proc. Gaisruose žuvo 130 žmonių, pernai per tą laikotarpį ugnis nusinešė 156 gyvybes.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis sakė, kad statistika kol kas neleidžia ypatingai džiaugtis sumažėjusiomis nelaimėmis su ugnimi.
Ugniagesiai parengė 5 socialinius klipus, lanko daugiavaikes šeimas ir moko jas saugaus elgesio su ugnimi. Lietuvoje yra nutikusi ne viena nelaimė, kai gausių šeimų tėvai, palikę vaikus vienus namuose, grįžę rado sudegusius namus ir žuvusius vaikus.
,,Eisim per namus aiškinsim. Į kai kurių žmonių protus ir širdis sunku prisibelsti. Be to, reikia pastebėti, kad pensininkams patiems sunku pasistatyti naują kaminą ar pasikeisti elektros instaliaciją. Renovacijai lėšos turi būti skiriamos“, - sakė R.Baniulis.
Nemažai gaisrų Lietuvoje kyla dėl elektros instaliacijos gedimų ir netvarkingų dūmtraukių. Dažniausiai šios nelaimės nutinka šalies kaimuose žiemą.
