Skustagalvių išsišokimų, rasizmo, nepakantumo ir diskriminacijos Lietuvoje tik daugėja - mano situaciją stebintys ekspertai. Signalizuojama, jog šalyje daugėja ir smurtinių išpuolių. Valstybė, kaip pripažįstama, griežtina sankcijas, bet visuomenė ir pareigūnai tebežiūri į problemą kaip į formalumą.
Taip praėjusią savaitę Klaipėdoje įvykusioje Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) organizuotoje konferencijoje „Tautinė tolerancija: dabaratis ir ateities iššūkiai“teigė dauguma pranešėjų.
Skustagalviai gausesni ir agresyvesni
Pristatydamas savo ir Giedriaus Kiaulakio (išsamiausiai tyrinėjusio šį klausimą Lietuvoje) parengtą pranešimą, TMID darbuotojas T. Tumėnas pabrėžė ir išaugusį skustagalvių aktyvumą bei šio sąjūdžio gretų gausėjimą pastaraisiais metais.
1994 m.balandžio 20 d., futbolo rungtynių su Izraelio rinktine metu pirmą kartą apsireiškę „skinheadai“ (angl. skustagalviai) tų pačių metų pavasarį leido ir nelegalų leidinį „Naujas kelias“. Tų pačių metų pabaigoje pasirodė antrasis jo numeris. Be kita ko, jame vaizduojamos kelios nužudymo scenos, akcentuojant šaltojo ginklo sąlytį su žmogaus kūnu, kartuvės.
Pasak pranešimo, iki 2004-ųjų metų skustagalvių buvo per Lietuvą priskaičiuojama 70 - 80. Dabar tokių esama apie 300. 2005-aisiais rasistinių išpuolių užfiksuota 5, 2006-aisiais 8, o šiemet jau rugsėjo mėnesį žinomi 8 tokie faktai. Redakcijos žiniomis, ne visi išpuoliai buvo sėkmingi. Pavyzdžiui, pavasarį geležinkelio stotyje užpulti Ganos piliečiai nepasibodėjo duoti grąžos.
Kartais, pastaraisiais metais, dalis žmonių, lyg ir priklausančių skustagalvių judėjimui, organizuoja išvykas „Lietuvos partizanų takais“, renka aukas mokykloms. Todėl jų įvaizdis nėra vienareikšmiškai atgrasus kitoms socialinėms grupėms. Pastarųjų atžvilgiu pirmoji skustagalvių banga niekad nedemonstravo jokios agresijos: laisvai lankydavosi pankų klubuose, nors kitose šalyse tai lyg ir nesutaikomos pasaulėžiūros. Kasmet, nuo 2005 m. kovo 11 d. vykstančiose eitynėse, kur skanduojamas lozungas „Lietuva lietuviams“,dalyvauja apie 150 žmonių. Pasak pranešėjų policija vengia į tai kištis.
Taip pat pabrėžiama, jog Lietuvos skustagalviai per kelis paskutiniuosius metus kiek pakeitė savo retoriką, elgseną ir simboliką. Vietoje svastikų ir Hitlerio garbinimo pereita prie rasistinių lozungų. Pasak pranešimo, naujoji skustagalvių banga yra mažiau idėjiškai orientuota ir kur kas mažiau apsiskaičiusi (pirmojoje bangoje buvo net ir mokslų daktaras). Užtat „jaunieji“ yra gerokai primityvesni ir agresyvesni.
T. Tumėnas taip pat minėjo, jog skustagalvių požiūris į partijas yra tarsi ir visiškai neigiamas. Prieš porą metų, anot jo, Šiaulių skustagalvių autoritetai pasmerkė kai kurių vienminčių mėginimą susidėti su M. Murzos vadovaujama LNDP. Kita vertus, kelios dešimtys šių pažiūrų žmonių įsiliejo į Lietuvos Tautininkų Sąjungos (LTS) gretas. Tiesa, pastarajai prisidedant prie konservatorių, iš ten minėtieji veikėjai žadėjo pasitraukti.
Pakanti Lietuva - praeitis
“Jei praeito dešimtmečio pabaigoje buvo galima sakyti, kad Lietuva yra beveik tolerantiškiausia, kitų tautų ir rasių atžvilgiu, Europos Sąjungos šalis, kurioje beveik nėra rasizmo ir ksenofobijos, nebūna atviro smurto, tai dabar toks teiginys nebebūtų teisingas,“ – toje pat konferencijoje pareiškė Socialinių tyrimų instituto darbuotojas Tadas Leončikas.
Pasak jo, pastaraisiais metais išaugo smurtinių nusikaltimų prieš užsieniečius skaičius ir šis faktas susilaukė reakcijos. „ Šiais metais JAV ambasada savo interneto svetainėje paskelbė, jog vykti į Klaipėdą nėra labai saugu. Lietuvos valdininkai į tai reagavo tik kaip į faktą, galintį pakenkti šalies įvaizdžiui. Į ambasadą buvo nusiųstas laiškas, siūlantis pasvarstyti ar ta padėtis tikrai tokia jau bloga,“- sakė T. Leončikas.
Be to, pranešėjas pabrėžė, kad Lietuvoje šis tas daroma žabojant išpuolius žiniasklaidoje. „Dažniausiai tai būdavo pasisakymai marginaliuose laikraštėliuose, kokiu, pvz. yra tapęs „Lietuvos aidas“. Padėtis pasikeitė po to, kai 2004-aisiais, kai laikraštis „Respublika“ vykdė gana kryptingą antisemitinę kampaniją. Pastebėtina, kad tokie išpuoliai sutampa su politinės įtampos laikotarpiais – šiuo atveju – R. Pakso prezidentavimu,“ – sakė pranešėjas.
Padėtis, anot jo, pasikeitė, kai Lietuvoje įsigaliojo ES teisės nuostata, jog žiniasklaidoje pasirodęs, nacionalinę nesantaiką kurstantis pasisakymas turi būti persekiojamas, taikant baudžiamąją atsakomybę. Į komentarus, kuriuose rėkiama apie „mirtį žydams“, anot pranešėjo, reaguojama griežčiau.
Pabėgėliai ir romai susiduria su problemomis
Lietuvoje, anot konferencijos dalyvių, nėra praktikos, kad padėję pabėgėliui ar, pvz., romų tautybės žmogui įsidarbinti, socialiniai darbuotojai padėtų jam ir išsilaikyti darbe, įgyti reikalingų socialinių įgūdžių. Būtent pastarųjų neturintys žmonės, anot konferencijos dalyvių, yra labiausiai pažeidžiami.
„Equal“ projekto „In corpore“ vadovė R. Mikšaitė sakė, jog buvo darytas eksperimentas: iš darbo biržos į atitinkamą laisvą darbo vietą pretenduoti siųsti romai arba pabėgėliai. Pastarieji gaudavo atsakymą, jog vieta jau užimta. Vėliau paskambinus į įmonę ar įstaigą, paaiškėdavo, jog vieta tebėra laisva. Tai, anot jos, rodo, jog dalyje visuomenės pasirinkimai tebėra motyvuojami stereotipais.
Kalbėdamas atskirai apie romų tautybės žmones, T. Leončikas nurodė, jog didžiausias jų nuošimtis dabar yra apie 20 m. amžiaus. Pasak pranešėjo, šių žmonių nuostatos formuojasi dabar, o nėra kažkokios „kultūrinės tradicijos“ rezultatas. „Juo labiau nesutinku, kad vaikai, kurie gimė vienomis ar kitomis aplinkybėmis, tokiose ar kitokiose šeimose, yra patys pasirinkę gyventi skurde“, - sakė T. Leončikas.
Dar vienas paradoksas, anot pranešėjo, esąs tas, kad romų tarpe, kitaip nei kitų Lietuvos etininių grupių atvejais, mažėja nuošimtis žmonių, kurie moka lietuviškai.
Kaip vienas iš labiausiai paplitusių mitų, konferencijoje kritikuota nuostata, jog pabėgėlis esąs geresnio gyvenimo ieškotojas. R. Mikšaitė akcentavo, jog dauguma pabėgėlių yra žmonės, kurie nesistengė ieškoti ekonominės naudos, o pabėgo nuo smurto ir stichinių nelaimių. Beveik visi pranešėjai akcentavo, jog formaliai perkeliant į Lietuvos teisę visas antidiskriminacines normas, visuomenei ir valstybės pareigūnams tai dažnai tėra privalomas formalumas.
Lietuvos skustagalvių simbolika:
Leidinio „Naujas kelias" emblema atskleidžia Lietuvos neonacių siekį „lietuvišką" nacionalizmą derinti su hitleriniu nacizmu – Gediminaičių stulpai įkomponuoti į svastiką.
Lietuvos kontūrai, apibrėžti spygliuota viela – puiki skinheadų požiūrio į demokratiją iliustracija.
Tautinių mažumų ir išeivijos departamento ( www.tmid.lt) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės iliustracijos ir paaiškinimai.
