Smunkant Lietuvos ekonomikai ir plečiantis nedarbui, šalyje daugėja visų rūšių finansinių nusikaltimų - vis dažniau teikiami neteisingi duomenys apie pajamas, pelną arba turtą, bandoma išvengti pridėtinės vertės (PVM), akcizo, pelno mokesčių mokėjimo.
Apgaulingai tvarkoma apskaita, plinta algos "vokeliuose". Oficialus verslas griebiasi fiktyvių įmonių paslaugų, interviu dienraščiui "Lietuvos rytas" teigė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) direktorius Romualdas Boreika.
"Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Su tuo susiduria visos valstybės. Europolo duomenimis, vien dėl PVM vagysčių penkių didžiųjų Europos Sąjungos valstybių biudžetai per metus patiria apie 21 mlrd. eurų nuostolių", - sakė R.Boreika.
Anot jo, pastebėta, kad šiuo metu Lietuvoje plinta nauja nusikalstama schema - siūloma pagalba tyčia sukelti bankrotą ir taip padėti išvengti įsipareigojimų. R.Boreikos teigimu, fiktyvių bankrotų organizatoriai dažniausiai yra verslo visuomenėje žinomi ar net gerbiami asmenys.
Sparčiai didėja ir PVM grobstymų, kuriuos dažniausiai organizuoja ir vykdo nusikalstamos grupuotės, o ne pavieniai asmenys, mastai. Per tris pirmuosius šių metų mėnesius dėl tokių nusikalstamų veikų pradėti 55 ikiteisminiai tyrimai, kurie sudaro ketvirtadalį visų pradėtų tyrimų.
Pirmąjį šių metų ketvirtį FNTT padaliniuose pradėta 219 ikiteisminių tyrimų. Tai - 63 proc. daugiau negu per tą patį laiką 2008 metais. Šiemet atskleista daugiau kaip 20 mln. litų nuslėptų mokesčių, tuo tarpu pernai sausio-kovo mėnesiais - 14,3 mln. litų.
