Statistikos departamentas taip pat praneša, kad šiuo metu naujų atvejų skaičius per 14 dienų, tenkantis 100 tūkst. gyventojų – 72,8.
Asmenų, kurių mirties liudijime pagrindinė mirties priežastis – koronavirusas – 4364 . Atvejų, kuomet asmenys mirė ne nuo koronaviruso, tačiau infekcija turėjo didelę reikšmę – 7585. Ne nuo koronavirusu mirusiųjų, bet juo sirgusių asmenų Lietuvoje – 8850.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 278 tūkst. 328 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 265 tūkst. 507 asmenys, deklaruota 213 tūkst. 838 pasveikusiųjų. Statistiškai šiuo metu serga 2649 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 54 tūkst. 318.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Mirė 60–79 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė keturi žmonės, kuriems buvo nuo 60 iki 79-erių metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad per parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas gali pasipildyti vėluojančiais įrašais.
Daugiausia mirusiųjų nuo COVID-19 – 1561 žmogus – priklausė 80-89 metų grupei. Aštuoniems mirusiems žmonėms buvo nuo 20 iki 29-erių metų.
Praėjusią parą paskiepyta beveik 25 tūkst. žmonių
Praėjusią parą pirmą skiepo dozę gavo 5812 žmonių, antrą – 19 tūkst. 118.
Šalyje nuo COVID-19 pirma vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 206 tūkst. 587 žmonės, dviem – 833 tūkst. 34.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 53,6 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 68,1 proc. – 75-79 metų gyventojų, 70,3 proc. – 70-74 metų gyventojų ir 68,7 proc. – 65-69 metų gyventojų.
55-64 metų grupėje paskiepytųjų yra 56,2 proc., 45-54 metų grupėje – 49,4 proc., 35-44 metų grupėje – 47,5 proc., 25-34 metų grupėje – 40,4 proc. gyventojų. Jauniausiųjų grupėje paskiepyta 37,8 proc. žmonių.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 43,2 proc. žmonių.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 2 mln. 312 tūkst. 325 skiepų dozių, iš jų 2 mln. 296 tūkst. 225 yra pristatytos į vakcinavimo centrus. Čia sunaudota 2 mln. 39 tūkst. 621 dozė.
Kol kas nepanaudota apie 272,7 tūkst. dozių.
Birželis greičiausiai bus paskutinis karantino mėnuo
Anot sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio, apie verslo suvaržymus vasarą nereikėtų kalbėti.
„Kaip minėjo premjerė, jei viskas judės taip, kaip dabar, tikėkimės, kad birželis bus paskutinis mėnuo, kai turėsime oficialų žodį „karantinas“. Tačiau ekstremali situacija – ji niekur nesideda, ji tęsiasi, tai kažkokių taisyklių turėsime turėti, bet ne suvaržymų“, – sakė ministras.
Paklaustas, kokių būtų galima laukti scenarijų rudeniui, ar pavyks, kad per ateinantį šaltąjį sezoną išvengti uždarymo, SAM vadovas neslėpė, kad niekada nežinai, kokį siurprizą virusas gali iškrėsti
„Taip, tokia galimybė yra, bet gamta yra toks dalykas, kuris mėgsta ciklus. Mokslininkai žino, kad virusai mėgsta gyventi pagal tam tikrus ciklus. Ir nebūsime naivūs, suprasime, kad tiek rudenį, tiek žiemą mūsų gali laukti kažkokių naujų siurprizų ir jiems turime pasiruošti. (...)
Tai politikos formuotojai, ministerijos, Vyriausybė turi būti paruošę visiems sąlygas, visos institucijos turi turėti tinkamas priemones, jei kalbėtume apie testus ir kitus dalykus. O visuomenė, tikimės, aktyviai tęs vakcinavimąsi, kas mums taip pat yra labai svarbu“, – sakė A. Dulkys.
