Šalyje atlikti 8 tūkst. 460 molekuliniai (PGR) ir 5 tūkst. 449 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 501,2 atvejo, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,2 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 233 tūkst. 631 žmonės.
Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 211 tūkst. 411 asmenų, deklaruoti 167 tūkst. 268 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 13 tūkst. 802 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 57 tūkst. 945.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis ir ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo. Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomas 1101 COVID-19 pacientas, 116 iš jų – reanimacijoje, sekmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 934 ligoniams, 57 pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 93 žmonės.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3760 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 7623 mirtys.
Prognozuoja, kad Covid-19 taps sezoniniu virusu
Profesorius virusologas Saulius Čaplinskas prognozuoja, kad COVID-19 taps sezoniniu virusu. Tačiau jis pažymi, kad kol kas gyventojai privalo laikytis saugumo priemonių, mat egzistuoja rizika užsikrėsti pakartotinai.
„Panašu, kad gyvensime pagal ketvirtąjį pandemijos scenarijų, t. y.– virusų sukeliama liga gali tapti sezonine. Jau matėme, kad šiltuoju periodu Lietuvoje virusas taip pat cirkuliavo, tik mažiau pastebimai ir net buvo tvirtinančių, jog pandemija įveikta....
Kai labai daug žmonių greitai užsikrečia, virusas turi galimybę greitai plisti ir, kas svarbiausia, greitai mutuoti. Priminsiu, kad virusai turi vieną pagrindinį tikslą: išgyventi ir kuo greičiau rasti ląsteles, kurios galėtų juos padauginti ir padauginti kuo daugiau, kad kuo greičiau ir gausiau galėtų užkrėsti kitas ląsteles. Ta linkme ir vyksta viruso mutacijos“, – savo „Facebook“ rašė S. Čaplinskas.
Jis prognozuoja, kad viruso plitimas sulėtės tuomet, kai dauguma gyventojų bus arba persirgę COVID-19, arba nuo jo pasiskiepiję.
„O po 2–3 metų, COVID-19 ligą sukeliantis virusas taps toks kaip ir kiti koronavirusai, sukeliantys peršalimo ligas. O iki to laiko vis tik reikia nepamiršti, kad turime gyventi naujos realybės sąlygomis ir laikytis nespecifinių, nemedicininių profilaktikos priemonių (kaukės, atstumas, rankų higiena)“, – rašė S. Čaplinskas.
Jis akcentavo, kad vakcina nuo COVID-19 padeda išvengti sunkių ligos formų, tačiau dar neaišku, kiek laiko žmogui išlieka imunitetas nuo viruso.
„Kol kas sunku pasakyti, kiek ilgai tęsis vakcinų suformuotas imunitetas, nes dar nėra praėję pakankamai laiko nuo pirmųjų asmenų paskiepijimo, kad matytųsi ilgalaikiai rezultatai. Pradžioje buvo sakoma, kad imuniteto tikrai užtenka 3 mėnesiams, vėliau – 6 , po to – 7 mėnesiams. Visi klinikiniuose tyrimuose dalyvavę ar paskiepyti žmonės dar bus stebimi bent porą metų.
Naujoje realybėje tam tikros asmeninės apsaugos priemonės, mažinančios užsikrėtimo riziką, dar turės išlikti, nes, yra duomenų, jog net paskiepyti gali užsikrėsti pakartotinai, ypač kita viruso atmaina, kurios neveikia vakcinos. Tačiau iš to, ką dabar žinome, skiepai apsaugo ne tik konkretų žmogų, bet ir mažėja pandeminio viruso plitimas visuomenėje. Kuo didesnė dalis bus pasiskiepijusi, tuo mažesnė galimybė bus virusui plisti ir, kas virusologiniu požiūriu šiame laikotarpyje grėsmingiausia, jam mutuoti“, – rašė profesorius.
