Tarp mirusių asmenų 22 buvo neskiepyti, o 5 skiepyti pilnai.
Praėjusią parą 3486 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 11763 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1722 COVID-19 sergantys žmonės, 145 iš jų – reanimacijoje.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 1404,7 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis pakilo iki 18,2 procento.
Šalyje praėjusią parą atlikta 12,6 tūkst. molekulinių (PGR) ir 10,9 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 165 žmonės – keliomis dešimtimis mažiau nei ankstesnę parą.
83 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1571 žmogui.
Per pandemijos piką šių metų sausį pacientų skaičius ligoninėse buvo pasiekęs 2,6 tūkstančio.
Po aštuonis mirusiuosius priklausė 80-89 ir 90-99 metų amžiaus grupėms, šeši – 70-79, trys – 60-69, du – 50-59.
Pilnai paskiepyti buvo po du 80-89 ir 90-99 metų žmones bei vienas 70-79 metų mirusysis.
Iš daugiau nei 6 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 346. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama per 11,6 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta per 1,8 mln. žmonių, tik pilnai vakcinuota – 1,6 mln., dar per 104 tūkst. pilnai paskiepytų gyventojų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo 6623 žmonės.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 65,2 proc. gyventojų.
Mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12-15 metų vaikų – 30,3 proc. Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 67,9 proc.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta per 5,5 mln. vakcinos dozių, skiepyti sunaudota per 3,4 mln. dozių. Nepanaudota šiuo metu yra apie 2,1 mln. dozių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 424 tūkst. žmonių, iš jų tebeserga beveik 30,4 tūkst.
Kontaktavę su sergančiais COVID-19 apie tai sužino tik po savaitės
Vilniuje dėl COVID-19 atvejų atsekimo susiklostė sudėtinga situacija, kuomet su sergančiuoju kontaktavę asmenys apie tai sužino tik po savaitės. Jei situacija tęsis, Vilniaus visuomenės sveikatos biuras įspėja, kad apie galimą kontaktą su sergančiuoju asmenys sužinos tik po 10 dienų.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė pasakoja, kad Vilniaus mieste tapo sunku atsekti visus COVID-19 atvejus.
„Šiandien dienai atvejų atsekamumas tikriausiai yra didžiausias iššūkis, manau, ne tik Vilniaus visuomenės sveikatos biure, bet apskritai visoje Lietuvoje. Nes neturime integralios sistemos, kuri realiai padėtų tuos atvejus atsekti čia ir dabar, kaip yra kitose pasaulio šalyse.
Jeigu žiūrint Vilniaus situaciją šiandien dienai, tai vėlavimas yra 7 dienos. Tikėtina, kad greitu metu mes pasieksime netgi 10 dienų. Tai pranešimas žmogui, kad jis turėjo didelės rizikos kontaktą ir jam reikia izoliuotis, gali būti taip, kad mes pranešima tą dieną žinute, kada izoliacija bus pasibaigusi“, – įspėjo G. Ropaitė-Beigė.
Jos teigimu, idealiu atveju, visi teigiami COVID-19 atvejai turėtų būti ištirti per parą.
„Bet mes neturime integracijos su visomis sistemomis, kurios yra nacionalinės. Kai žmogaus neinformuoji, kai jis yra sergantis, tai jis tą virusą ir nešioja“, – sakė G. Ropaitė-Beigė.
