Praėjusią parą 874 žmonės paskiepyti pirmąja vakcinos doze, iš viso paskiepyti 4672 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydomi 1323 COVID-19 sergantys pacientai – panašiai kaip ir prieš parą, 111 iš jų – reanimacijoje.
Šalyje praėjusią parą atlikta apie 6,8 tūkst. molekulinių (PGR) ir 1,8 tūkst. antigeno tyrimų dėl įtariamo koronaviruso.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų išlieka 804,3 atvejo. Septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 11,1 procento.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje susirgo 502 tūkst. gyventojų, o nuo jos mirė apie 7,1 tūkst. žmonių.
Ligoninės ir mirtys
Praėjusią parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 104 žmonės – trimis dešimtimis mažiau nei prieš parą.
77 pacientams ligoninėse taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, deguonis papildomai tiekiamas 1136 žmonėms.
Mirė du 40–49 m. amžiaus grupei priklausę asmenys, du 50–59 m. amžiaus asmenys, aštuoni 70–79 m. amžiaus žmonės, šeši 80–89 m. amžiaus žmonės ir vienas 90–99 m. amžiaus grupei priklausęs žmogus.
Pilnai paskiepyti buvo penki iš jų: keturiems buvo per 70 metų, vienam – per 80 metų.
Iš 7,1 tūkst. asmenų, iki šiol mirusių nuo COVID-19, pilnai paskiepyti buvo 583. Tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama apie 13,4 tūkst. mirčių.
Vakcinacija
Iki šiol mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 1,9 mln. žmonių. Pilnai vakcinuota – 1,33 mln. gyventojų, dar maždaug 500 tūkst. pilnai paskiepytųjų yra gavę ir sustiprinančiąją vakcinos dozę. Ją praėjusią parą gavo apie 3,4 tūkst. žmonių.
Tarp pilnai paskiepytųjų Statistikos departamentas neįtraukia sustiprinančią dozę gavusių žmonių, jie skaičiuojami atskirai.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepo dozę yra gavę 68 proc. gyventojų.
Neskaičiuojant šią savaitę pradėtos skiepyti jauniausios vaikų amžiaus grupės, mažiausiai pasiskiepijusiųjų yra tarp 12–15 metų vaikų – kiek daugiau nei trečdalis. Šią savaitę pradėjus skiepyti 5–11 metų vaikus, jų paskiepyta 0,9 procento.
Tarp vyriausių šalies gyventojų, kuriems per 80 metų, paskiepyta 70,8 procento.
Iš viso Lietuvoje iki šiol gauta apie 6,15 mln. vakcinų dozių, skiepyti sunaudota 3,92 mln. dozių.
Šiuo metu koronavirusu tebeserga apie 18 tūkst. žmonių.
Dulkys: sustiprinančia doze planuojama leisti skiepytis ir po trijų mėnesių
Kitą savaitę planuojama sudaryti galimybę sustiprinančia doze pasiskiepyti ir po trijų mėnesių, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
„Pirmosios žinutės apie omikron rodo, jog asmenys, pasiskiepiję dviem dozėmis, turi maždaug 50 procentų apsaugą, pasiskiepijusieji stiprinamąja doze, tai yra trimis dozėmis, turi iki 75 procentų apsaugą. Planuojame sudaryti galimybę, kad kitą savaitę žmonės galėtų skiepytis ne tik po šešių, ne tik po keturių mėnesių, bet ir po trijų mėnesių“, – LRT ketvirtadienį sakė ministras.
„Paankstiname skiepijimąsi, kad daugiau žmonių galėtų pasinaudoti tokia galimybe ir pasiskiepyti stiprinamąja doze“, – pridūrė jis.
Nuo lapkričio pasiskiepijusieji viena „Janssen“ vakcinos arba dviem bet kurios kitos Lietuvoje leidžiamos vakcinos dozėmis, gali pasiskiepyti sustiprinančia doze praėjus nebe pusmečiui, o keturiems mėnesiams.
Tą padaryti galima „Pfizer“ skiepu arba „Janssen“ vakcina, jei pirmą kartą suleistas taip pat šis preparatas. Sustiprinantis skiepas „Moderna“ vakcina leidžiamas po šešių mėnesių.
A. Dulkio teigimu, sparčiai plintanti omikron atmaina per artimiausias savaites Lietuvoje gali tapti dominuojanti. Šalyje šia savaitę nustatyti pirmieji du koronaviruso omikron atmainos atvejai.
Didelį skaičių mutacijų turintis viruso variantas, pirmąkart aptiktas Pietų Afrikos Respublikoje praėjusį mėnesį, paskatino viso pasaulio šalis įvesti kelionių iš Pietų Afrikos šalių draudimus bei atnaujinti vidaus apribojimus, siekiant sulėtinti viruso atmainos plitimą.
Ekspertai įspėja, jog omikron atmaina plinta greičiau nei pasaulyje šiuo metu dominuojanti delta atmaina. Viena to priežasčių – mažesnis vakcinų veiksmingumas.
Vis dėlto, remiantis ankstyvaisiais duomenimis, susirgimas šia atmaina sukelia ne tokius sunkius simptomus.
