Ligoninėse šiuo metu gydoma 1764 COVID-19 sergančių pacientai, 104 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 856 361 gyventojas, nuo jos mirė 8236 žmonės.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 4135,3 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis – 51,3 procento.
Praėjusią parą pirmą kartą koronavirusu užsikrėtė 8131, antrą – 1351, trečią – šeši žmonės.
207 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, 755 – antrą, o 805 – sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyta 1767 žmonės.
Visi praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 60 metų, pilnai paskiepyti buvo septyni iš jų. Po vieną mirusį žmogų buvo iki 69-erių ir iki 99 metų amžiaus ir abu buvo pilnai paskiepyti, trys – iki 79-erių, iš kurių paskiepyti du, o septyni – iki 89 metų, o skiepyti trys.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Vasario 5-ąją pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Laikas nebedaryti ligos išskirtine
Užkrečiamųjų ligų specialistas prof. Saulius Čaplinskas savo ruožtu siūlė nepainioti ligos suvokimo kaip sezoninės ir jos paleidimo savieigai. Kitaip tariant, jo teigimu, tam tikri žmonių elgsenos įpročiai turėtų išlikti ir ateityje.
„Nuo pat pradžių buvo prognozuota, žinant šio viruso savybes, kad šaltuoju metų laiku jis plis labai sparčiai. Buvo net išsireikšta, kad plis kaip cunamis, paskui jo plitimas sulėtės ir atėjus kitam šaltajam sezonui, deja, vėl turėsime pakilimą. Tai dabar mes ir turime tą situaciją, kad reikia išmokti gyventi su virusu“, – priminė specialistas.
Pasak S. Čaplinsko, suvokiant, kad skiepų pagrindinis vaidmuo yra saugoti nuo sunkios ligos eigos, o ne nuo užsikrėtimo, tokios griežtos kontrolės priemonės kaip, pavyzdžiui, galimybių pasas jau lieka praeityje.
Profesoriaus teigimu, dabar gi svarbiausia įsisąmoninti, kodėl ir toliau reikia laikytis pagrindinių biosaugos priemonių – dėvėti kaukes rizikingose situacijose, laikytis atstumų, dezinfekcijos, švaraus oro taisyklių, t. y. užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją.
Jis pridūrė, kad vis dar išlieka svarbu testuoti simptomus jaučiančius žmones, mat tik taip galima atsekti ir nutraukti viruso plitimo grandinę. Tačiau pašnekovas kartu teigė nematantis reikalo palikti specialius mobiliuosius punktus.
„Nebereikia COVID-19 daryti kaip išskirtinės ligos, čia daugiau, kaip ir kitų ligų atveju, reikėtų įsitraukti šeimos gydytojams“, – sakė S. Čaplinskas.
Anot profesoriaus, lygiai taip pat reikia suvokti, kad silpnesnės sveikatos žmonės, turintys gretutinių ligų, jiems bet kokia infekcija kelia pavojų. Todėl ir padidintų saugumo priemonių reikia laikytis kiekvienam įvertinus savo riziką.
