Pirmą kartą užsikrėtė 5 621 žmogus, antrą kartą užsikrėtė 928 žmonės, o trečią kartą – dar 5 žmonės.
Ligoninėse šiuo metu gydoma 1817 COVID-19 sergančių pacientai, 111 iš jų – reanimacijoje.
Nuo pandemijos pradžios šia infekcine liga Lietuvoje mažiausiai vieną kartą užsikrėtė 862 049 gyventojai, nuo jos mirė 8 251 žmonės.
14 dienų naujų susirgimų koronavirusu skaičius 100 tūkst. gyventojų siekia 4013,8 atvejo, o septynių dienų teigiamų diagnostinių testų rodiklis išlieka 51,3 procento.
20 gyventojai gavo pirmąją vakcinos nuo COVID-19 dozę, 59 – antrą, 67 – sustiprinančiąją. Iš viso per parą paskiepyta 146 žmonės.
Iš viso bent viena skiepo doze vakcinuota gyventojų yra 1 mln. 945 tūkst. 495.
Visi praėjusią parą nuo COVID-19 mirę žmonės buvo vyresni nei 60 metų, pilnai paskiepytas buvo vienintelis, vyresnis negu 90 metų.
Vienas miręs žmogus buvo iki 69-erių, po tris – iki 79 metų ir iki 99 metų amžiaus ir keturi – iki 89 metų.
Nuo praėjusių metų pabaigos sparčiai augęs naujų susirgimų skaičius po truputį mažėti pradėjo šių metų vasario pradžioje. Vasario 5-ąją pasiektas naujų atvejų rekordas, kai per parą nustatyta daugiau kaip 14 tūkst. užsikrėtimų koronavirusu.
Visa šalis patenka į juodąją D spalvinę sergamumo zoną.
Skelbia, kiek COVID-19 pandemija lėmė perteklinių mirčių Lietuvoje COVID-19 pandemija
Lietuvoje, pirminiais duomenimis, lėmė apie 11 tūkst. perteklinių mirčių, penktadienį paskelbė Statistikos departamentas.
Anot jo, perteklinis mirtingumas, tai yra didesnis, nei įprastai istoriškai stebimas mirčių vidurkis, akivaizdžiausiai stebėtas 2020-ųjų gruodį ir 2021-ųjų sausį bei 2021-ųjų spalį–lapkritį, ir tai gali būti siejama atitinkamai su COVID-19 alfa ir delta atmainomis.
„Preliminarus ir labai apytikslis pandemijos meto perteklinių mirčių skaičius yra 11 tūkst. gyvybių“, – tvirtina analitikai vienoje iš Statistikos departamento paskyrų feisbuke.
Jie pabrėžė, kad teikiant šiuos duomenis kol kas neatsižvelgta į populiacijos demografinės sudėties skirtumus tarp skirtingų metų, mirštančių lytį ir amžių.
Departamentas taip pat akcentuoja, kad perteklinis mirtingumas yra bene objektyviausias būdas pandemijos aukų skaičiui nustatyti, tačiau jis nepasako nieko apie konkrečias mirties priežastis.
Vis dėlto analitikai atkreipia dėmesį, kad daugiau nei pusė perteklinių mirčių fiksuota dar prieš masinę vakcinaciją, o per pandemiją iš viso mirė 16 tūkst. asmenų, bent mėnesį iki mirties užsikrėtusių ir sirgusių COVID-19.
„Iš jų 13 tūkst. mirties liudijime yra paminėtas COVID-19, o 8 tūkst. mirties liudijime COVID-19 nurodyta kaip pagrindinė mirties priežastis. Yra nemažai klaidingų užpildymų, tad šis skaičius yra labai konservatyvus ir neatspindi realaus aukų skaičiaus. Iš tų 8 tūkst. žmonių 7 tūkst. mirė neskiepyti arba nebaigę vakcinacijos kurso“, – pabrėžia departamentas.
