Lietuvoje – šimtai tūkstančių bedarbių, bet Lietuvos darbo birža darbdaviams dosniai dalija leidimus atsivežti darbininkų iš trečiųjų šalių. Mat tautiečiai už minimalųjį atlygį vergauti nenori, o skurdžių šalių piliečius tenkina ir lietuviški grašiai. Perspektyvos bauginančios: lietuvių vietas greitai užims svetimšaliai.
Lietuvoje vykdoma socialinė politika ginte gena lietuvius iš Tėvynės. Neįstengdami išgyventi vergaujant už minimumą tautiečiai dairosi darbo svetur, o į jų vietą kaipmat nusėda pigi darbo jėga iš trečiojo pasaulio šalių. To nebūtų, jei Lietuva nesišvaistytų leidimais įdarbinti užsieniečius (kas kita – aukštos kvalifikacijos specialistai, kurių pas mus trūksta). Tuomet darbdaviai nori nenori turėtų kelti atlyginimą. Dabar gi nesutiko lietuvis už 650 litų „į rankas“ lenkti nugarą – sutiks šrilankietis, egiptietis ar kinas.
Siuvėjos – iš Tolimųjų Rytų
Visagine veikianti vokiško kapitalo valdoma siuvimo įmonė kreipėsi į Lietuvos darbo biržą su prašymu leisti įdarbinti 31 siuvėją iš Šri Lankos ir vieną modeliuotoją iš Baltarusijos. Įmonės generalinio direktoriaus pavaduotoja Jelena Kaleničenko Darbo biržai dėstė, kad lietuvės siuvėjos čia dirbti nesiveržia, todėl ieškoma darbininkių užsienyje. O ko vietinėms veržtis, jei darbas – sunkus, o atlyginimas – minimalus. Tuo tarpu trečiojo pasaulio atstoves lietuviškas minimumas tenkina, be to, daugumą užsieniečių vilioja ir tai, kad pasiekus Rytų Europą jau ir Vakarai netoli.
J.Kaleničenko neatskleidė, kodėl įmonė darbo jėgos ieško svetur, motyvuodama tuo, kad tą draudžia įmonės savininkas ir generalinis direktorius. „Žurnalistams nieko negaliu pasakoti. Bijau likti be darbo, – išdavė ji. – Kreipkitės į direktorių, bet jis – Vokietijoje.“
Dosnios dalybos
Lietuvos darbo biržos atstovė Milda Jankauskienė informavo, jog birža leidimus dirbti trečiųjų šalių piliečiams išduoda atsižvelgdama į darbo rinkos poreikius, kai nepavyksta Lietuvoje rasti darbininkų į laisvas vietas. „Per 11 šių metų mėnesių darbo biržose buvo užregistruota 3964 laisvos darbo vietos siuvėjoms, o pasiūla buvo tik 2230, – sakė ji. – Kadangi teritorinė darbo birža darbdaviui negali pasiūlyti tinkamų asmenų, praėjus vienam mėnesiui nuo laisvos darbo vietos paskelbimo bus išduoti leidimai dirbti trečiųjų šalių piliečiams.“
Nuo metų pradžios iki gruodžio 1 dienos birža išdavė 1010 leidimų užsieniečius įdarbinti tarptautinio krovinių vežimo vairuotojais, 139 – metalinių laivų korpusų surinkėjais, 92 – virėjais, 79 – suvirintojais, 52 – bankinės sistemos konsultantais, 226 – kitų profesijų atstovams.
Neįleidžia tik teroristų
Migracijos departamento direktoriaus pavaduotojas Dainius Paukštė paaiškino, kad gavęs Darbo biržos leidimą dirbti užsienietis kreipiasi į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi Lietuvoje. „Leidimas gyventi neišduodamas tiems svetimšaliams, kurie, mūsų duomenimis, kelia grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui, – sakė D.Paukštė. – Tai asmenys, susiję su teroristais ar dar ko kito prisidirbę. Kad užsieniečių iš trečiojo pasaulio įdarbinimas Lietuvai keltų grėsmę – ne, taip netraktuojama. Tai darbo rinkos klausimai, o juos sprendžia Darbo birža – ne mes.“
Pareigūnas minėjo, jog nepatenkinama maždaug 4 proc. visų užsieniečių, prašančių leisti apsigyventi Lietuvoje, pareiškimų. „Anksčiau buvo daugiau, bet pastaraisiais metais dėl krizės mažiau darbdavių pageidavo įsivežti darbo jėgą iš užsienio“, – pridūrė pareigūnas.
300,6 tūkst. – tiek registruotų bedarbių Lietuvoje buvo 2010 m. gruodžio 1 d.
74,1 tūkst. – tiek gyventojų emigravo iš Lietuvos 2010 m. sausio–spalio mėn.
Lietuvos darbo biržos išduoti leidimai užsieniečiams dirbti Lietuvoje:
2008 m. – 7819
2009 m. – 2239
2010 m. iki gruodžio 1 d. – 1598
Be užsieniečių neišsiversime
Audra Sipavičienė, Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro vadovė:
Jei tam tikros kvalifikacijos darbuotojų trūksta, kodėl jų neatsivežus iš užsienio? Juk lietuviai masiškai emigruoja, išvyksta dirbti į kitas šalis. Aukštos kvalifikacijos darbuotojus, manyčiau, reikėtų net skatinti atvykti dirbti į Lietuvą. Tačiau Lietuvos darbdaviams įsivežti darbuotojus iš užsienio nėra labai paprasta – nustatyta griežta tvarka, reikalavimai.
Dėl siuvėjų trūkumo sunku kalbėti, nes nežinau, ar vietinių netenkina per mažas atlygis, ar yra kitų problemų. Gal Lietuvoje tokio lygio specialistų nėra? Nieko keista, kad darbdavys neskuba kelti atlyginimo. Kiekvienas verslininkas suinteresuotas kuo didesniu pelnu, o algų kėlimas jį mažintų. Be to, jei siuvėjų grandžiai keltų atlyginimą, reikėtų kelti ir kitoms grandims, o tai gali smarkiai sumažinti įmonės konkurencingumą. Be to, jei bus draudžiama atsivežti trūkstamą darbo jėgą iš užsienio, gali pačią įmonę į užsienį iškelti – kokia nauda Lietuvai iš to?
Blogiausia, manau, tai, kad Lietuva iki šiol neturi aiškios imigracinės politikos. Imigracinė politika turėtų būti sudedamoji ekonominės plėtros strategijos dalis, padedanti stabilizuoti darbo rinką ir teigiamai veikti ekonomiką, švelninti kol kas neigiamą šalies piliečių nusistatymą imigrantų atžvilgiu.
Virginija GRIGALIŪNIENĖ
