Vietinių teigimu, dėl dabartinio turizmo modelio viešosios paslaugos tapo nepakeliama našta, daroma žala gamtiniams ištekliams, taip pat gyventojams vis sunkiau gauti būstą.
Vietiniai apleidžia savo butus, nes nebeišgali jų išlaikyti
Gide Madride dirbanti Eglė Marija Poniškaitytė pabrėžia, jog vietiniai nėra pikti ant turistų, labiau ant sistemos, kaip turizmas planuojamas visoje Ispanijoje.
„Iš principo visur žinutė panaši kartojasi: Jūs keliaukit, bet galvokit, kaip keliaujat“, – sako ji.
Ji paaiškino, kad vietiniai nebeišgali išgyventi dėl augančių kainų.
Nepaisant to, Madride taip pat netrūksta grafičio užrašų ar iškabų balkonuose, kur teigiama, jog turistai nepageidaujami tam tikruose rajonuose.
Taip pat nuaidėjo ne viena istorija, kuomet vietiniai turėjo apleisti savo butus, nes nebegalėjo jų išlaikyti.
„Sakykim, gyveno Maljorkoje, o dabar turi gyventi kažkokiam turistiniam autobusiuke arba netgi vieną istoriją girdėjau, kaip mokytoja skraido iš vienos salos į kitą salą, nes tiesiog jinai nebeišgali mokėti nuomos Maljorkoje ir jai per mėnesį išeina 40 plius skrydžių, bet taip jai pigiau, negu gyventi Maljorkoje“, – pasakojo ji.
Lietuvių protestai negąsdina: toliau plūsta į Ispaniją
Nors protestai dar vyko Barselonoje ir Kanarų salose, lietuvių tai negąsdina, vasaros metu jie Ispanijoje lankytis nevengia, sako gidė.
Tačiau, jos teigimu, lietuviai visgi klausia ir domisi, kaip vietiniai į juos reaguos atvykus.
„Klausia, man atrodo, daugiau iš smalsumo, kaip vietiniai reaguoja į turistus, ar tai iš tikro yra didelis reikalas, kaip matosi per žinias, bet kiek iš keliautojų supratau, niekas tiesiogiai nėra susidūrę su kažkokiu neigiamu požiūriu“, – pažymėjo ji.
E. M. Poniškaitytė atkreipė dėmesį, jog Ispanijoje atostogaujantiems ar planuojantiems atostogas lietuviams nėra, dėl ko nerimauti. Jos manymu, jeigu turistai pagarbiai elgiasi su aplinka ir vietiniais, priešiškumo nesulaukia.
Siūlo įvesti mokestį atostogaujantiems arba skatinti ekologišką turizmą
Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ pabrėžė, kad įtampa tarp vietinių ir turistų auga, nes turistų srautai kasmet muša vis naujus rekordus.
Dėl didelių turistų srautų auga ne tik būstų kainos, bet ir kasdienio krepšelio kainos, taip pat šalį alina didesnė tarša, su kurios padariniais turi gyventi vietiniai.
I. Genytės-Pikčienės teigimu, tą išspręsti būtų galima įvedus turistinius mokesčius, tačiau jie gali sukelti ir kitų problemų šaliai.
„Tarkim, mūsų Nidos pavyzdys, ji yra saugomi įvairiais finansiniais mokestiniais barjerais, kurie atitinkamai prisideda prie tolesnės sėkmingos to regiono išsaugojimo raidos.
Kita vertus, norint tęsti turizmo vystymąsi, reikia ieškoti alternatyvų, kurių Balearų salos turi nedaug. <...> Infrastruktūra yra sukurta būtent masiniam turizmui viešbučiuose ir nuomojantis būstus“, – patikino ji.
Tokiu atveju, jeigu turistų srautai į Ispaniją staigiai imtų mažėti, galėtų atnešti kitokių, rimtų struktūrinių, makroekonomikos problemų, pasak ekonomistės.
Taigi, jos vertinimu, alternatyva galėtų būti ekologiškas turizmas, kuris būtų plėtojamas vietoj apsistojimo viešbučiuose ir būstuose. Tą galėtų Ispanijos salos organizuoti per kemperių nuomą.
Visą pokalbį su gide Madride dirbančia Egle Marija Poniškaityte ir Šiaulių banko vyr. ekonomiste Indre Genyte-Pikčiene „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ klausykite čia:
Protestai Maljorkoje, Menorkoje ir Ibisoje: „Jums prabanga, o mums vargas“
Demonstrantai, kurių šūkis „Pakeiskime kursą ir nustatykime turizmo apribojimus“, suformavo ryškiaspalvių vėliavų ir transparantų jūrą, žygiuodami lankomiausiomis miesto gatvėmis ir dalyvaudami naujausiuose masiniuose protestuose prieš perteklinį turizmą Ispanijoje.
„Jums prabanga, o mums vargas“, – rašoma viename plakate.
„Tai ne turizmo fobija, tai skaičiai: 1 232 014 gyventojų, 18 milijonų turistų“, – skelbiama kitame.
Protesto akciją sušaukė apie 80 organizacijų ir socialinių grupių, norinčių apriboti pernelyg intensyvų turizmą Balearų salyne, kuriame išsidėsčiusios trys pagrindinės salos – Maljorka, Menorka ir Ibisa.
Jų teigimu, dėl dabartinio turizmo modelio viešosios paslaugos tapo nepakeliama našta, daroma žala gamtiniams ištekliams, o vietos gyventojams vis sunkiau gauti būstą.
12 tūkstančių protestuotojų išėjo į gatves
Pasak centrinės vyriausybės atstovo Balearų salose, vietos žiniasklaida pranešė, kad prie protestų prisijungė apie 12 tūkst. žmonių, nors organizatoriai nurodė didesnį skaičių – apie 50 tūkstančių.
Pernai Balearų salas aplankė rekordinis skaičius žmonių iš Ispanijos žemyninės dalies ir užsienio (17,8 mln.). Šiemet tikimasi sulaukti dar daugiau lankytojų.
Naujausia demonstracija surengta po gegužės pabaigoje įvykusios masinės protesto akcijos trijose pagrindinėse Balearų salose. Tuomet į gatves su šūkiu „Mūsų salos neparduodamos“ išėjo keli milijonai žmonių, reikalaudami apriboti perteklinį turizmą.
„Praktiniu požiūriu tai yra teisėta ekonominė veikla. Tačiau, kaip ekonominė veikla, galiausiai ji turėtų būti reguliuojama taip pat kaip ir, pavyzdžiui, viešbučiai“, – visuomeninei televizijai TVE sakė architektas ir urbanistikos ekspertas Jose Maria Ezquiaga.
Ekspertas siūlo įvesti turizmo mokestį
Pasak jo, turistams skirtų butų nuomai turėtų pritarti vietos gyventojų asociacijos.
„Vietos nekilnojamojo turto savininkai turėtų nustatyti žaidimo taisykles ir nuspręsti, ar tam tikri formatai yra priimtini, ar ne“, – pažymėjo jis.
Turizmo ir verslo ekspertas Manuelis de la Calle teigė, kad turizmo mokesčio įvedimas galėtų būti viena iš išeičių.
„Tai vienas iš galimų sprendimų, kuriuos būtų galima įgyvendinti. Tai nesumažins turizmo srauto, tačiau bus gauta lėšų, kurios gali būti nukreiptos į turizmo valdymą arba kitas galimybes padėti vietos gyventojams“, – sakė jis televizijai TVE.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
