Nusikaltėliai iš Lietuvos pakliūti į Skandinavijos šalių kalėjimus ne tik kad nesibaimina, bet dargi tyčia vyksta į kokią nors Norvegiją nusikalsti, kad paskui galėtų nemokamai pagyventi, „paatostogauti“ prabangiuose kalėjimuose. Tiesa, tokių „kalėjimo turistų“ katino dienos eina į pabaigą.
„Vykdami atostogauti už tokias gyvenimo sąlygas žmonės pakloja nemažus pinigus, bet ir tai dažniausiai 3–4 žvaigždučių viešbutis kokiame Tailande nebus toks geras, kaip Norvegijos kalėjimas. O mūsų pensininkams ar daugiavaikėms šeimoms – išvis tik pasvajoti apie tokį komfortą“, – teigia 38 metų kaunietis, prašantis jį vadinti tiesiog Kieša.
Norvegijos sostinės Oslo kalėjime Kieša praleido 2 metus – buvo sučiuptas automobiliu vežantis puskilogramį amfetamino ir 8 litrus degtinės, be to, pasak paties Kiešos, jam „pripaišę“ dar du nuosavų namų apiplėšimus. „Kaip ten buvo, nepasakosiu – praeitis ir turi likti praeitimi, nėra ko gilintis. O va apie kalėjimą tai galiu papasakoti nemažai. Juolab kad turiu su kuo palyginti. Pravieniškėse irgi esu buvęs – ten atsidūriau, nes „prisiuvo“ kūno sužalojimą ir plėšimą“, – pradėjo dėstyti savo patirtį Kieša.
Kalėjimas lyg sanatorija
„Apie sąlygas Norvegijos kalėjimuose jau buvau girdėjęs iš kitų ten pabuvusiųjų, bet maniau – perdeda. Pasirodo, visiškai ne – ten tikrų tikriausia sanatorija“, – tvirtino Kieša.
Kaip Kieša sakė, Oslo kalėjime jis gavęs atskirą kamerą, kurios kamera pavadinti neapsiverstų liežuvis – greičiau erdvų, šviesiomis spalvomis išdažytą kambarį su patogia lova ir ne pačios mažiausios įstrižainės plazminiu televizoriumi. „Dušu gali naudotis kiek nori, kada nori – jokių ten eilių ir susigrūdimų kaip mūsų kalėjimuose išvis nebūna. Kalėjimas parūpina viską – nuo kvapniausios dušo želės, minkštutėlių rankšluosčių iki chalatų ir kas keletą dienų keičiamos patalynės“, – pasakojo Kieša.
Daugiausia laiko jis praleisdavęs modernioje bibliotekoje, kurioje galima rasti leidinių iš viso pasaulio ir net knygų lietuvių kalba. Be to, keletą valandų per dieną ten leidžiama naudotis kompiuteriu su internetu. „Kai atsibosdavo sėdėti prie „kompo“, eidavau pasportuoti į „kačelkę“ – ten treniruoklių tiek, kad kažin ar visuose Kauno sporto klubuose kartu sudėjus tiek būtų. Viskas švaru, gražu, blizga. Nenori sportuoti – eini vaikščiot į lauką arba žaidi krepšinį, tenisą, futbolą – ką nori. Jeigu nori, gali dirbti – tada dar ir algą gausi. Aš įsidarbinau virtuvėje, tai per dieną dar „pasidarydavau“ po 30 litų“, – gyrėsi Kieša.
Pasak šio kauniečio, skirtingai nuo Lietuvos kalėjimų, Norvegijoje nėra jokių „vierchų“ ir „dūchų“, jokių kalinių kastų. „Aišku, yra tokių, kurie gerbiami labiau negu kiti, bet daugiau mažiau visi lygūs ir elgiasi be jokių išsišokimų – kartu valgome didelėje erdvioje valgykloje, o per visą savo buvimo kalėjime laiką nemačiau nė vienos „razborkės“, – patikino jis. Be to, girdi, lietuviams ten dabar dar smagiau, nes vos ne pusė kalinių – savi.
Susitvarko dantis
„Buvau sutikęs vieną „lopą“ iš Šiaulių, tai tas specialiai į Norvegiją „atvarė“ ir apvogė kažkokią parduotuvę, kad patektų į kalėjimą. Jis, matai, norėjo dantis susitvarkyt, nes išpuvę buvo. Žinai, kiek dantų tvarkymas Lietuvoje kainuoja? O ten viskas gi nemokamai, dirba tos srities „profai“ ir dar su geriausios kokybės medžiagomis. Išvis ten užtenka apsimesti susikrimtusiu, nelaimingu – ir subėga pulkas psichologų, kunigų, visokių specialistų. Jeigu ką skauda, tai ir į masažus gali užsirašyti“, – juokėsi Kieša.
Anot Kiešos, dalis Norvegijos įkalinimo įstaigose bausmes atliekančių lietuvių būtent ten pirmą kartą paragauja krevečių, lašišos kepsnių ar dar šiltų prancūziškų bandelių. „Ten tau ne Pravieniškės, kur diena iš dienos tą patį šlamštą kiša. Ten valgai kaip ponas, taip čia, Lietuvoje, išvis mažai kas valgo“, – nenustojo girtis Kieša.
Paklaustas, ar tikrai nebuvę jokių rūpesčių, nepatogumų, Kieša vis dėlto pripažino, jog vieno rūpesčio būta. „Baisiausia būdavo, kai „mentai“ iš Lietuvos atvykdavo apklausti ko nors iš savų (na, ar Lietuvoje nenusikaltę, neprisidėję prie kitų nusikaltimų), kai prašydavo išduoti bendrininkus. Tai iš pradžių visi tylėdavo kaip žemė, bet vos jiems pagrasindavo, kad likusios bausmės atlikti bus sugrąžinti į Lietuvą – visi greit išpasakodavo ir ką žino, ir ko nelabai“, – kikeno Kieša.
„Man tai juokas ima iš tų norvegų sapaliojimų, kad jeigu su „zekais“ gerai elgsiesi, jie išėję nebenusikals, geriau į visuomenę įsilies. Gal norvegai taip ir darys – jų vis tiek kitoks mąstymas. Bet daugelis Norvegijoje kalinčių lietuvių, degindamiesi ant gulto prieš saulutę ar tupėdami prie kompiuterio, rezga naujų nusikaltimų planus“, – atskleidė kaunietis.
Pats jis manąs, kad į Norvegijos kalėjimą dar greičiausiai sugrįšiantis – bet tik jeigu nepasiseks „prasukti“ naujo verslo plano. „Tą verslą ir sugalvojau sėdėdamas Osle, bet negaliu išduoti, nes tikrai kas nors tokią gerą minti pavogs“, – atsisveikindamas pareiškė Kieša ir dar pasiūlė pasidomėti Bastojaus pataisos kolonija, apie kurią, girdi, išvis legendos sklindančios.
Idiliškoje saloje – žudikai
Jeigu nežinotum, jog Bastojaus saloje, esančioje už 75 kilometrų nuo Oslo, gyvena žmogžudžiai, prievartautojai ir plėšikai, pamanytum, jog tai ekologijos, žaliųjų idėjoms prijaučiančių žmonių gyvenvietė.
Iš Horteno miesto mažu keltu įveikęs dvi mylias, atsiduri žalumos ir baltų namelių krašte. Čia gali rasti smėlėtus paplūdimius, pušynus, arklių traukiamus vežimus – viskas labiau primena filmą apie idilišką praeitį negu kalinių gyvenamąją vietą. Tiesa, jų neatskirsi nuo prižiūrėtojų – niekas nevilki jokių uniformų, kolonijos darbuotojai, kaip ir kaliniai, su džinsais ir marškinėliais, niekur nematyti spygliuotų tvorų ar ginklų. Ant prieplaukos stovi keletas vyriškių, sumerkusių meškeres į vandenį, kiek tolėliau dar trys salos gyventojai deginasi ant medinių gultų. Visi jie – už vieną ar net kelis nužudymus kalintys nusikaltėliai...
Bastojaus kolonijoje, kurioje kali 120 asmenų, padariusių sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, yra vos 18 prižiūrėtojų, o naktį jų lieka 4. Nė vienas neturi nei ginklo, nei antrankių. O ir kalinių dienotvarkė labiau primena atostogas negu griežtą perauklėjimo režimą. Pusę devynių jie renkasi į erdvią, šviesią valgyklą, susėda aplink senoviško pirklių laivo imitaciją ir renkasi, ko pageidauja pusryčiams – gal lietinių su braškėmis, gal kiaušinienės su itališku kumpiu, gal šviežių daržovių salotų su krevetėmis... Papusryčiavę traukia į pačių pasirinktus darbus. Nori – žvejoja, nori – rūpinasi naminiais gyvuliais, nori – dirba miške ar darže. Nieko nestebina ir negąsdina už nužudymus nuteistų kalinių rankose žvilgantys kirviai, peiliai, pjūklai...
Pusę dviejų darbo diena baigiasi ir popiet kaliniai gali daryti ką tik panorėję – degintis soliariume, kaitintis saunoje, sėdėti prie kompiuterio, muzikuoti tam specialiai įrengtoje muzikos studijoje, skaityti knygas ar tiesiog mokytis. Netoli kotedžų, kuriuose gyvena kaliniai, yra nedidelė mokykla – joje galima ne tik baigti vidurinę, bet ir apsiginti daktaro disertaciją.
Kartą per savaitę kalinius gali aplankyti artimieji ir kartu praleisti po 4 valandas. Jeigu nuteistasis turi vaikų – su šeima kotedže prie jūros jis praleidžia visą dieną.
Kai iki laisvės būna likę maždaug metai, kaliniui leidžiama plaukti į miestą ir ten praleisti visą dieną. Per visą Bastojaus kalėjimo istoriją mėginimų pabėgti tebuvo vos pora – vieną bėglį pakrantės patruliai ištraukė nuplaukusį kiek daugiau negu pusė kelio, kitas bėglys pavogė valtį, bet buvo sučiuptas krante ir iškart perkeltas į uždarą, griežtesnio režimo įkalinimo įstaigą. Beje, ant Bastojaus kolonijos sienų išklijuotuose skelbimuose prašoma... kalinių, kurie nuspręs sprukti, vėliau paskambinti ir pranešti, ar laimingai pasiekę krantą, kad kalėjimo administracija nesijaudintų.
Bausti negalima pasigailėti
Bastojaus įkalinimo įstaigos viršininkas Arnė Kvernvikas Nilsenas sakė nesuprantąs, kodėl žmonės piktinasi, kad žmogžudžiai ir prievartautojai gyvena lyg kurorte. „Visų kalėjimų paskirtis – kad nusikaltusieji į juos daugiau negrįžtų. Norvegijoje per dvejus metus nuo išėjimo iš kalėjimo vėl nusikalsta vos 20 procentų, o Bastojuje šis skaičius dar mažesnis – vos 16 procentų“, – teigė šios pataisos kolonijos, dažnai vadinamos poilsio namais, viršininkas. Jis esąs įsitikinęs, jog kalėjimų užduotis – ne nubausti žmogų sunkiomis gyvenimo sąlygomis, o padėti jam suprasti, ką jis padarė ir kodėl taip pasielgė.
„Mūsų šalyje didžioji dalis – net 98 procentai – skiriamų bausmių neviršija vienerių metų, vos keletas procentų nubaudžiami ilgesnėmis negu 5 metų bausmėmis. Ir netgi tie, kuriems skiriama griežčiausia – 21 metų laisvės atėmimo – bausmė, vieną dieną grįš į visuomenę. Mūsų tikslas – kad kaliniai grįžtų geresni, norintys integruotis, dirbti, kurti, o ne dar labiau suluošinti, – įsitikinęs A. K. Nilsenas. – Reikėtų suprasti vieną dalyką – jie yra tokie patys žmonės, tik nelaimingesni, labiau sužeisti. Ir tik elgdamiesi su jais žmogiškai galime padėti jiems pasveikti ir grįžti į gyvenimą“.
Toliau viršininkas A. K. Nilsenas svarstė, jog Bastojaus, kaip ir kitų Norvegijos įkalinimo įstaigų, paskirtis neturi nieko bendra su kerštu ar baudimu. „Vien jau asmens atskyrimas nuo visuomenės yra pakankamai didelė bausmė. Vis dėlto mes turime taisyklių, kurios griežtai draudžia vartoti svaigalus, narkotikus ir smurtauti prieš kitus kalėjime gyvenančius ar dirbančius asmenis. Vienintelį kartą šios taisyklės buvo pažeistos prieš porą metų – vieno kalinio kambaryje buvo rasta svaigiųjų gėrimų. Jis iškart buvo perkeltas į griežtesnio režimo įkalinimo įstaigą, o kadangi 96 procentai Bastojaus kalinių čia buvo perkelti iš tokių įstaigų, jie žino, ką praranda, ir tikrai nenori ten sugrįžti“, – pasakojo A. K. Nilsenas.
Daugiausia – lietuvių
Dar vasaros viduryje Norvegijos teisėsaugininkai pranešė, kad jų šalyje kali daugiau kaip 140 Lietuvos piliečių. Šalyje, kurios įkalinimo įstaigose sėdi vos 3500 kalinių, šis skaičius labai didelis.
„Tiek Norvegija, tiek kitos Skandinavijos šalys nusikaltėlius iš Lietuvos turėtų siųsti į jų gimtinę – mūsų kalinimo sąlygos yra nepalyginamai griežtesnės ir tik tokios įkalinimo įstaigos gali užtikrinti bausmės efektyvumą, užkirsti kelią naujoms bausmėms“, – sakė nenorėjęs prisistatyti Kauno izoliatoriaus darbuotojas. Pasak jo, vietinius nusikaltėlius mūsų teisėsaugininkai, įkalinimo įstaigų pareigūnai jau būna spėję neblogai įsidėmėti, tad juos lengviau sukontroliuoti, bet to, kai kurie vengia pakartotinai nusikalsti, mat apie tai iškart sužinos artimieji. „Norvegijoje sėsti į kalėjimą jie nebijo, nes apie tai dažniausiai giminės nė nesužino, o ir kalėjimai ten prilygsta mūsiškėms sanatorijoms. Būta ne vieno atvejo, kai Skandinavijos įkalinimo įstaigose sėdintys lietuviai artimiesiems pasakodavo, atseit dirbantys pas ūkininkus, ir net siųsdavo namo kalėjime uždirbtus pinigus“, – sakė pareigūnas.
Vis dėlto, atrodo, lietuvių nusikaltėlių poilsiavimai Norvegijos įkalinimo įstaigose eina į pabaigą. Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, pernai nuvykęs į Norvegiją, ten pasirašė dvišalę bendradarbiavimo sutartį, pagal kurią turi būti supaprastinta nuteistųjų perdavimo atlikti bausmę iš vienos valstybės kitai tvarka. Pagal šią sutartį Norvegijoje nuteistas Lietuvos pilietis atlikti bausmės bus iškart išsiunčiamas į Lietuvą, nebent jis Norvegijoje būtų gyvenęs ilgiau kaip 5 metus. Taip pat, skirtingai nuo dabar galiojančios tvarkos, už nusikaltėlio perdavimą, kuris atsieina 5000–6000 litų, mokės ne jį priimanti valstybė, o ta, kurioje jis nusikalto. Taigi dabar už nusikaltėlius, išsiunčiamus į Lietuvą, turės susimokėti pati Norvegija.
Ši sutartis įsigalios, kai ją ratifikuos abiejų šalių parlamentai. Nuo nusikaltėlių iš Lietuvos kenčiantys norvegai sutartį pasirašė tuoj pat, o mūsiškiai įstatymų leidėjai vis delsia. Buvo numatyta, kad Seimas tą sutartį ratifikuos šį rudenį, bet kadangi to padaryti nespėta, naujasis Seimas greičiausiai tai atliks tik po Naujųjų metų.
TIK FAKTAI:
Iš 140 Norvegijoje kalinčių lietuvių 64 yra nuteisti už nusikaltimus, susijusius su narkotikais, 43 – už vagystes, 5 – už plėšimus, dar 5 – už kūno sužalojimą, 5 – už vairavimą apsvaigus, 4 – už išžaginimą, likusieji – už nužudymus ir asmens laisvės suvaržymą.
Norvegijoje įkalintų lietuvių pagausėja vos ne kas savaitę. Štai prieš keletą dienų buvo įkalintas beveik beveik 5000 pakelių cigarečių, paslėptų balduose, bandęs įvežti 52 metų lietuvis. Jis nuteistas vos 36 dienoms laisvės atėmimo.
Iš viso beveik 5 milijonus gyventojų turinčioje Norvegijoje kali 3642 kaliniai, o per pusę mažiau gyventojų turinčioje Lietuvoje – daugiau kaip 9000.
Nusikaltėlio išlaikymas Norvegijoje per metus atsieina daugiau kaip milijoną kronų (litais – pusė milijono), Lietuvoje – apie 20 000 litų.
Norvegijos visuomenė piktinasi būsimomis 77 žmones nužudžiusio Anderso Breiviko gyvenimo sąlygomis. Jam pastatytame priestate bus trijų kambarių butas, o 17 asmenų personalas bus nuolat pasiruošęs padėti. Žudikas turės priėjimą prie kompiuterio, galės gauti naujausių laikraščių ir knygų.
A. Breiviko išlaikymas per metus Norvegijos mokesčių mokėtojams kainuos nuo 2 iki 3 milijonų kronų (litais – nuo 900 000 iki 1,3 milijono).
Giedrė Poteliūnaitė
