Nors Lietuvos krašto apsaugos ministerija neigia, kad ir keli neginkluoti mūsų kariai gegužės 9-ąją Maskvos Raudonojoje aikštėje atiduos pagarbą Stalino portretams, pačioje Lietuvoje krašto apsaugos struktūros susilaukia padėkos iš Rusijos Federacijos ambasados už pagalbą per „šlovingosios pergalės prie rudąjį marą 65-mečio renginius”.
Praėjusį savaitgalį Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kareiviai padėjo iškilmingai perlaidoti dviejų dešimčių raudonarmiečių palaikus. Antrąjį pasaulinį karą pralaimėjusios Vokietijos karių Lietuvos krašto apsaugos ministerija neprisimena – ūkininkų akėčių atsitiktinai iš žemės išversti 1941-1945 metais Lietuvoje žuvusių Wehrmachto ar Waffen SS eilinių ir karininkų palaikai tiesiog sudedami į juodas kartonines dėžes, nuleidžiami į negilius buldozeriais išraustus griovius Vilniaus Vingio parke, Kauno Aukštųjų Šančių kapinėse ir be kunigų ar pastorių palaiminimo, be Lietuvos karių garbės sargybos salvių, nedalyvaujant Vokietijos ambasados atstovams užverčiami žemėmis. O Lietuvos premjero Andriaus Kubiliaus, kovo mėnesį Rusijos sostinėje padėjusio vainiką ant numanomos sovietų nužudyto partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto palaidojimo vietos, į kapines šalia Maskvos krematoriumo nelydėjo nei Rusijos pareigūnai, nei rusų kariuomenės garbės sargyba.
Lietuviškas saliutas „civilizacijos gelbėtojams”
Balandžio 17 d. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono kareiviai į Vilniaus Antakalnio kapines iškilmingai atnešė dviejų dešimčių raudonarmiečių palaikus. Po Rusijos ambasadoriaus Vladimiro Čchikvadzės įprastinio užkalbėjimo, kad „SSRS darbininkų ir valstiečių raudonoji armija prieš 65 metus išgelbėjo pasaulinę civilizaciją”, stačiatikių popui pašventinus raudonu aksomu apsiūtas dėžutes su palaikais, lietuvių kareiviai prie šviežių kauburėlių saliutavo amerikietiškais šautuvais.
Neskirsto pagal tautybę?
21 raudonarmiečio palaikus ir išlikusius asmeninius daiktus 2009 m. Girulių miške netoli Vilniaus aptiko rusakalbis karinis-istorinis sambūris „Pamiršti kariai“. Ši Rusijos kariuomenės slepiamos spalvos uniformomis be skiriamųjų ženklų vilkinčių aktyvistų organizacija tikina besistengianti surasti ir pagarbiai perlaidoti visų Lietuvoje žuvusių kareivių palaikus, neskirstydama jų pagal tautybę. Pasak organizacijos prezidento Vladimiro Kazakovo, pernai jis su bendraminčiais perlaidojo 140-ies „fašistinės Vokietijos” kareivių palaikus. Tokios pagalbos paprašiusi Vokietijos karių kapų globos Baltijos šalyse tautinė sąjunga.
Vokiečių palaikus užkasė ekskavatoriais
„2009 m. lapkričio 6 d. iš Kėdainių evangelikų bažnyčios, laikinojo hitlerininkų prieglobsčio, Vilniaus karinio istorinio susivienijimo „Pamiršti kariai “ ir Vokietijos karių kapų globos tautinės sąjungos atstovai sukrovė kartonines dėžes su palaikais į automobilio priekabą. Visos dėžės netilpo, dalį teko sudėti į automobilių salonus. Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse mūsų jau laukė ekskavatorius. Palaikai buvo nuleidžiami į duobę, o ekskavatoriaus kaušas juos užversdavo rausdamas kitą griovį naujai dėžių eilei, kol į žemę nebuvo paguldyta paskutinė sunumeruota dėžė su vokiečių kaulais”, – rašoma „Pamirštų karių” tinklalapyje. Anot liudininkų, Katynėje sušaudytus lenkų karininkus 1940 m. balandį panašiai užkasė sovietų enkavėdistai.
Paminklas Muravjovo „Koriko“ leitenantui
O sovietų kariuomenei prie Sedos žūtbūtinai priešinęsi Tėvynės apsaugos rinktinės kariai ar vienų vieni į karą su šeštadalį pasaulio užvaldžiusia „blogio imperija“ stoję Lietuvos partizanai „pamirštiems kariams“ apskritai yra nereikšmingi „marginalai“ - neverta vargintis ir gaišti laiko ieškant jų palaikų. 2008 m. gegužės 10 d. Lietuvos valdžios oficialiai įregistruotai organizacijai per akis daug reikšmingesnių darbų. Ji sutvarkė ir prižiūri netoli Rūdninkų girios pastatytą paminklą Rusijos imperatoriškosios armijos poručikui (leitenantui) Arbuzovui, Rusijos generalgubernatoriaus Šiaurės Vakarų krašte Michailo „Koriko“ Muravjovo numylėtiniui, 1863 m. žuvusiam „nelygiame mūšyje“ su „priešais“ (Kosto Kalinausko vadovaujamais lietuvių ir lenkų sukilėliais). „Ūkininko patarėjui“ nepavyko sužinoti, ar Lietuvos kariuomenės LDK Gedimino štabo bataliono kariai stovėjo garbės sargyboje šalia paminklo jį atšventinant.
Lietuvių tautos žiedo broliškos kapinės
Artėjant antihitlerinės koalicijos pergalės prieš nacionalsocialistinę Vokietiją 65-mečiui, Lietuvos politinis elitas vis karščiau svarsto, kokio rango pareigūną gegužės 9 d. reikėtų pasiųsti į „pergalės dienos“ iškilmes Maskvoje, kur susirinks „visas pasaulis“. Tačiau nei valdančioji koalicija, nei opozicija neužsimena, kad užsienio reikalų ministrui Audroniui Ažubaliui, o gal ir pačiai prezidentei Daliai Grybauskaitei tą dieną reikėtų skristi ne į Maskvą, o į Červenę (Igumenę) prie Minsko. 1941 m. birželio 26 d. toje miškingoje vietovėje sovietų enkavėdistai pistoletų šūviais į pakaušius (panašiai kaip lenkų karininkus Katynėje) nužudė lietuvių tautos žiedą – karininkus, ministrus, diplomatus, 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarą Kazį Bizauską.
Kremliaus atgailos spąstai
Tiesa, po „antrosios Katynės“ lankytis tokiose vietose vėl pavojinga. Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, naiviai patikėjęs, kad Rusijos režimas iš tiesų nuoširdžiai atgailauja dėl praeities nusikaltimų, ir skridęs susitaikyti su Kremliumi, praėjusį sekmadienį kartu su žmona amžiams atgulė Krokuvos Vavelio pilies karališkuosiuose laidojimo rūsiuose, o Rusijos teismo medicinos ekspertai iki šiol nepajėgia nustatyti L.Kaczynskį lydėjusių neatpažįstamai sumaitotų Lenkijos kariuomenės generolų ir prezidento apsaugininkų tapatybių bei paaiškinti visuomenei, kur iš lėktuvo avarijos vietos dingo jų asmeniniai ginklai.
Istorija – ne vienpusio eismo gatvė
Kovo 26 -27 dienomis Maskvoje viešėjęs Lietuvos premjeras Andrius Kubilius vylėsi, kad pasikeitė Rusijos požiūris ne tik į Katynės žudynes, bet ir į Baltijos šalių laisvės kovų istoriją. „Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka jau padeda Lietuvai narplioti Sausio 13-osios bylą. Tikimės, kad ir Rusija peržiūrės savo nuostatą dėl SSRS 1991 m. agresijos prieš Lietuvą. Juk mums taip pat buvo labai sudėtinga visam pasauliui prisipažinti, kad būta lietuvių, per Antrąjį pasaulinį karą žudžiusių žydus, ir atsiprašyti už tai”, - sakė A.Kubilius. Tačiau po susitikimo su Rusijos premjeru Vladimiru Putinu į Donskojės kapines prie Maskvos krematoriumo, kur, spėjama, buvo užkasti Kremliaus nuosprendžiu 1954 m. sušaudyto Lietuvos partizanų vado, kovojančios mūsų šalies prezidento, generolo Jono Žemaičio-Vytauto palaikai, A.Kubilius ėjo lydimas tik Lietuvos ambasadoriaus Rusijoje Antano Vinkaus.
Tad gal ir Lietuvos krašto apsaugos ministerijai kol kas nereikėtų siųsti mūsų karių nešti stačiatikių kryžių per Rusijos ambasados ir sukarintų „istorinių-pažintinių“ rusų organizacijų rengiamas sovietų kareivių palaikų perlaidojimo ceremonijas?
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS