Pirmadienį Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys teigė, kad narkotikų vartojimo tarp paauglių sprendimo būdus svarstys Valstybės gynimo taryboje. Jis pridėjo, kad prezidentūra pritaria Darbo partijos siūlymams tikrinti mokinių daiktus, kuprines, spinteles. Tai reiškia, Švietimo įstatyme reglamentuoti, kad mokinys privalo parodyti savo daiktus, kuprinę, ar joje nėra psichoaktyviųjų medžiagų tuo atveju, jei tarp mokinio ir tėvų yra pasirašyta sutartis.
„Kai mes sprendžiame nacionalinio saugumo problemas, mes pasitelkiame ne tik tai flomasterius, meškiukus, piešimo konkursus ar kokias akcijas, bet ir kietąsias priemones, į jas turėtume nuo šiol žiūrėti visiškai kaip – kaip į neišvengiamą būtinybę“, – sakė jis.
A. Armonaitė: dronai, šunys, lazdos, patikrinimai – pasaulinėje praktikoje tai patirdavo fiasko
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė savo „Facebook“ profilyje rašė, kad griežtos priemonės, patikrinimai kitose šalyse patyrė fiasko. Ji šios problemos sprendimui pasiūlė sudaryti maksimalias sąlygas lankyti būrelius.
„Narkotikai mokyklose ir augantis jų vartojimas moksleivių tarpe yra milžiniška problema. Ir ji tik aštrės, nes visi, kas bando ją spręsti nemato ir nenori matyti esmės.
Dronai, šunys, lazdos, patikrinimai – pasaulinėje praktikoje tai patirdavo fiasko. Vaikai paliekami kitų vaikų numirti yra būtent todėl, kad visi bijo. Bijo policijos, bijo „baudžiako“, bijo lazdos.
Skaitau Prezidento patarėją kalbant, kad reikės šią problemą spręsti Valstybės gynimo taryboje. Nežinau, ar tai yra patarėjo idėja, ar Prezidento, reklamos bus daug, rezultato 0.
O kelias skamba paprastai, bet yra sunkus. Pirmiausiai, sudaryti maksimaliai geriausias sąlygas vaikams lankyti būrelius. Sistemą jau turime – neformalaus ugdymo būreliams vaikas gali gauti 15€, Vilniuje (prisidedant savivaldybei) – 20 eurų, bet suma nesikeičia nuo 2015-ųjų. Plėskime šią idėją ir įgalinkime mokyklas naudotis patyčių ir savižudybių prevencijos programomis. Jeigu tai svarbu – lėšų galima rasti, tai nėra milijardai. Vaikai turi turėti alternatyvų, nei trainiotis nežinia kur ir nežinia su kuo.
Antra, iš baudžiamosios politikos narkotikų prevencija turi tapti sveikatos ir švietimo politikos objektu. Kol tik Laisvės partija apie tai kalbės – nieko nebus. Teisėjai, prokurorai, nevyriausybininkai, sveikatos specialistai, kur jūs? Dalies baudžiamųjų nuostatų keitimas administracinėmis mums nepavyko ir nepavyks, kol skambės izoliuotas vienas balsas, jis bus karikatūrinamas, o sisteminio požiūrio nebus. Dabar pasitelksime kariuomenę? Gal pagaliau gaudykim ne vaikus, o platintojus? Laisvės partija pateiks savo pasiūlymus spręsti šiai milžiniškai problemai netrukus“, – rašė A. Armonaitė.
R. Karbauskis: už narkotikų platinimą paaugliams būtinos sunkiausios bausmės
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis (LVŽS) Ramūnas Karbauskis socialiniame tinkle „Facebook“ teigė, kad „narkotikais susižavėjusi liberali valdžia nebegali suvokti realybės“.
Jis tvirtino, kad priešinimasis Prezidentūros siūlymams rodo pastangas „lengvesnius kelius narkotikams“.
R. Karbauskis akcentavo, kad sieks griežtesnių baudų narkotikų platintojams ir normalių sąlygų sudarymo, kad teisėsauga netrukdoma galėtų dirbti savo darbą.
„Kasdien skaitome antraštes, kad tai viename, tai kitame mieste ar miestelyje narkotikais apsinuodijo vaikas. Lietuvos Prezidentas pasiūlė šią problemą spręsti Valstybės gynimo taryboje (VGT), tačiau vietoje palaikymo ir problemos, kaip grėsmės valstybės saugumui įvardijimo, valdantieji Prezidento iniciatyvą išjuokė. Ypač tie, kurie reklamuoja savo narkotikų dekriminalizavimo politiką, besifotografuodami kanapių laukuose.
Viena iš tų laisvės kanapėms šauklių ir Lietuvos Prezidento siūlymo kritikių, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, iki šiol nemato prie ko privedė jų politika. O privedė prie to, kad tai tapo ne tik šeimų, miestų ir miestelių tragedija, o visos Lietuvos didžiule nelaime.
Tai, kad liberalai nenori, jog narkotikų mokyklose vartojimo klausimas būtų keliamas VST, rodo, kad jie ir toliau siekia stumti lengvesnius kelius narkotikams. Jei aukščiausi valstybės vadovai sutars, kad narkotikų vartojimo problema yra visos valstybės, nacionalinė problema ir turi būti kuo skubiau sprendžiama, liberalai neteks net regimybės toliau minti narkotikų dekriminalizavimo kelio, nes politinis klimatas ir tarpinstituciniai susitarimai jiems to nebeleis daryti.
Verta priminti, kad beveik 20 metų kova su narkotikais buvo Lietuvos nacionalinio saugumo strategijose. Narkotikai buvo įrašyti kaip problema ir uždavinys, kurį reikia spręsti. Tai išnyko prieš dvejus metus, kai valdžioje atsidūrė konservatoriai su liberalais. G.Landsbergio vadovaujamai Seimo daugumai narkotikų legalizavimas tapo vienu iš svarbiausių prioritetų.
Išjuokti Prezidentūrą – gynybinė reakcija. Matyt bijant, kad galų gale ims aštrėti konservatliberalų valdžios atsakomybės klausimas dėl milžiniškos žalos, tiksliau žalos pačia didžiausia, vaikų sveikatos ir gyvybės kaina. Vieši valdžios atstovų pareiškimai apie per dideles bausmes narkotikais prekiaujantiems nusikaltėliams, rodo, jog dabartinės valdžios atstovai yra labai glaudžiai susiję su narkotikų prekyba ir vartojimu, kitaip sunku paaiškinti milžiniškas pastangas,bandant dekriminalizuoti narkotikų prekybą, tuo pačiu nusispjaunant į narkotikų vartojimo augimo tendenciją vaikų tarpe.
Mes, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga palaikome, kad narkotikų mokyklose plitimo klausimas būtų grąžintas į nacionalinio saugumo temą. Apie narkotikų keliamas grėsmes esame kalbėję ne viename šešėlinės Vyriausybės posėdyje, Seime, siuntėme Vyriausybei, raginome ministerijas ir institucijas imtis griežtesnių priemonių, siekiant užkardyti psichotropinių medžiagų platinimą ir vartojimą, atsisakyti narkotikų dekriminalizavimo planų.
Todėl palaikome Prezidentūros iniciatyvą ir remsime ją, siūlydami ne tik griežtinti bausmes narkotikų platintojams, bet ir sudarant normalias sąlygas teisėsaugai atlikti savo darbą. Už narkotikų platinimą vaikams turi grėsti pačios sunkiausios bausmės, kurios prilygtų pasikėsinimui nužudyti. Dabartinės valdžios noras, bausmes už narkotikų platinimą prilyginti baudoms už eismo taisyklių pažeidimą, verčia manyti, jog konservatoriai ir liberalai gyvena paralelinėje tikrovėje, nesuvokdami baisios grėsmės mūsų vaikams, tautai, valstybei“, – rašė R. Karbauskis.
Laisvės partijos narė Morgana Danielė „Facebook“ paskyroje ironizavo LVŽS lyderio išsireiškimus.
„Aš siūlau perkelti visus vaikus dvylikai metų iškart į Lukiškes. Ir patalpos bus panaudotos, ir saugumas nuo narkotikų užtikrintas“, – ironizavo M. Danielė.
Pareigūnas: „Naivu tikėtis, kad pareigūnai proaktyviai tikrins mokyklas“
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos policijos departamento Viešosios policijos valdybos vadovas Mindaugas Akelaitis teigė, kad bylų su narkotikų platinimu vis daugėja.
„Nusikalstamų veikų: tarp jų – ir platinimo atvejų, kasmet fiksuodavome virš 2,5 tūkstančio, dabar artėjame prie 3 tūkst. ribos. Nepilnamečių įtariamųjų skaičius svyruoja, nuo 150 iki 200 per metus. Policijos akcentas yra nusikalstamų veikų išaiškinimas. Platinami pranešimai, apie užsienyje sulaikomus asmenis su labai dideliais kiekiais narkotikų yra ilgalaikių tyrimų rezultatas“, – sakė pareigūnas.
Jis pridėjo, kad mokyklos turi pranešti apie atvejus iš anksto, nes policija neturi tiek pajėgumų, kad proaktyviai galėtų tikrinti kiekvieną mokyklą.
„Prašome švietimų įstaigų dalintis informacija, o ne laukti, kol mes pagausime vaiką. Mokyklų turime 900, pareigūnų 7,5 tūkst. Naivu tikėtis, kad pareigūnai proaktyviai tikrins mokyklas“, – akcentavo pareigūnas.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 15-34 m. amžiaus kategorijoje ženkliai augo beveik narkotinių medžiagų vartojimas. Vis dėlto, pastebėtina, jog labiausiai augo stipresnių narkotikų vartojimas. Pavyzdžiui, nuo 2016 iki 2021 m. LSD vartojimas padidėjo daugiau nei dvigubai – 2016 m. bent kartą per savo gyvenimą vartojusių LSD buvo 0,9 proc, 2021 m. – 2 proc. Panašiai grėsmingai atrodo ir kokaino vartojimo tendencijos – jei 2016 m. kokaino bent kartą gyvenime bandė 1,2 proc. apklaustųjų, 2021 m. tokių asmenų skaičius sudarė 2,9 proc. Taip pat per tą patį laiko tarpą stipriai padidėjo Naująsias psichotropines medžiagas (NPS) vartojančių asmenų dalis – nuo 1,4 iki 3,3 proc.
Tėvai ne visada bendradarbiauja su mokyklomis
Seimo komiteto posėdyje dalyvavęs Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas atskleidė, kad labai didelė problema yra ta, jog tėvai ne visada bendradarbiauja su mokyklomis narkotikų vartojimo tarp jaunuolių klausimais.
„Buvo pavienių atvejų, kuomet platinančių ar vartojančių nepilnamečių šeimos ateina į mokyklą su teisininkais, užverčia raštais, o mokyklos būna nepajėgios susitvarkyti. Reikia teikti teisinę pagalbą mokykloms. Mums dažnai tenka susidurti su tėvais, kurie mano, jog jų teisės yra neliečiamos. Būna tėvų kurie sako – „aš nesutinku, kad mano vaikas būtų apžiūrimas, prašom neliesti“, – pasakojo D. Žvirdauskas.
Pašnekovas tvirtino, kad nėra griežtų priemonių šalininkas, nors kai kurie mokyklų vadovai griežtai kontrolei pritaria.
„Svarbu pačios bendruomenės susitarimai. Platintojai prisitaikys prie šitų naujovių. Kinologų atvedimas gal ir kažkiek užkardo platinimą, bet lieka baimės atmosfera. Galbūt reikėtų išbandyti keletoje savivaldybių, pažiūrėti rezultatus“, – svarstė D. Žvirdauskas.
I. Skuodienė: bet kokia krata turėtų būti pagrįsta
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė naujienų portalui tv3.lt teigia, kad sprendžiant vaikų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, susitelkti turėtų ir tėvai, ir globėjai, ir mokytojai, policijos atstovai, taip pat prekybos centrų darbuotojai ir kiti specialistai.
„Iš esmės visos priemonės, kurios galėtų padėti sumažinti paauglių psichoaktyviųjų medžiagų problemą, yra reikšmingos ir kviečiančios diskutuoti vaiko gerovės srityje dirbančius specialistus, pedagogus, teisėsaugos atstovus, politikus, visuomenę“, – teigia I. Skuodienė.
Ji prideda, kad svarbu mokykloje užtikrinti saugią aplinką. Tokios griežtos priemonės, kaip mokinių daiktų tikrinimas, turėtų būti aptartos įtraukiant ne tik mokyklos administraciją, bet ir pačius mokinius, jų tėvus, visą mokyklos bendruomenę.
„Siekiant, kad tokios kietosios priemonės, kaip mokinių daiktų tikrinimas, būtų naudojamos tikslingai ir nukreiptos į konkrečius mokinius, mokyklos galėtų turėti patvirtinti tvarką, nurodančią, kaip elgtis, jei pagrįstai įtariama, kad vienas ar kitas mokinys gali platinti arba vartoti narkotines, psichotropines medžiagas“, – sako pašnekovė.
Ji pabrėžia, kad jei tai būtų profilaktinė priemonė, tai labai svarbu įvertinti jos keliamą pavojų pažeisti galimai niekuo dėtų vaikų teisę į privatumą, saugumo jausmą.
I. Skuodienė tvirtina, kad bet kokia intervencija negali būti daroma šiaip sau.
„Bet kokia intervencija, krata turėtų būti pagrįsta, todėl jei mokyklos bendruomenė, stebėdama moksleivių elgesį, bendravimą turėtų rimtų abejonių, šią priemonę būtų galima taikyti išimtiniais atvejais“, – akcentuoja pašnekovė.
Ji sako, kad labai svarbu užtikrinti, kad vaiko daiktai būtų apžiūrimi privačiai, tos pačios lyties suaugusio žmogaus, jog vaikas nesijaustų sumenkintas ar sugėdintas.
Svarbios ir kitos priemonės
Vaikų ir paauglių psichiatrė Banga Nastopkaitė tvirtina, kad paskaitos, į kurias, anot pašnekovės, vaikai vedami per prievartą, nėra efektyvios.
„Jų gyvenimas vyksta internete, socialiniuose tinkluose, todėl, manau, informaciją turėtų iš ten gauti. Galėtų paaugliams svarbūs žmonės pasisakyti apie sveiką gyvenimo būdą, pomėgius, veiklas, svajones, motyvuoti jaunuolius siekti įvairių prasmingų tikslų, gal net padėti juos įgyvendinti“, – priduria B. Nastopkaitė.
Ji prideda, kad narkotikų pardavėjai turėtų sulaukti adekvačių bausmių.
I. Skuodienė tvirtina, kad labai aktualu skirti krepšelius popamokinei veiklai visiems vaikams, įvesti privalomą būrelių lankymą.
„Tikime, kad būtų vertinga parengti švietimo įstaigoms darbo su psichoaktyviąsias medžiagas platinančiais ir vartojančiais vaikais algoritmus, nuosekliai išaiškinti juos ugdymo įstaigų atstovams ir nuosekliai vykdyti stebėseną, kaip jų laikomasi“, – prideda pašnekovė.
Ji teigia, kad svarbu užtikrinti ugdymo įstaigų, psichologų bei pagalbą teikiančių darbuotojų kompetencijų tobulinimas apie psichoaktyviųjų medžiagų platinimą.
Taip pat svarbus ir artimųjų vaidmuo.
„Svarbu nedaryti skubotų išvadų ir skirti laiko atviram, nuoširdžiam pokalbiui su vaiku apie psichoaktyviųjų medžiagų daromą žalą, vaiko savijautą ir bendraamžių daromą įtaką bei galimybę iškilusiomis problemomis pasidalinti šeimoje ir drauge ieškoti geriausių sprendimų bei reikiamos pagalbos“, – pabrėžia I. Skuodienė.
