Šalies turgavietės skęsta spalvose. Ant prekystalių raudonuoja braškės, avietės, vyšnios, mėlynuoja šilauogės, mėlynės. Krepšeliuose pūpso ir įvairūs serbentai, gervuogės.
Prekeiviai sako, jog nors prekystaliai ir nukloti, dabar uogos dažniausiai atkeliauja iš užsienio. Štai lietuviškos braškės praktiškai baigėsi, mat orai buvo nepalankūs. Vaisius tik užmezgusius krūmelius kankino šalnos, o vėliau kenkė ir užsitęsusi sausra.
Tiesa, šiemet miškai turtingi šilauogių ir jos pastarąjį mėnesį pačios populiariausios. Turguose miško ir sodo gerybes siūlantys prekybininkai sako, jog tautiečių pasirinkimą dažniausiai lemia skonis – ieškoma saldžiausių uogų, vitaminų ar kitų medžiagų kiekiu jose žmonės nesidomi.
Mitybos ekspertai ir dietologai uogas išskiria dėl ypač vertingu bioflavanoidų – medžiagų, kurios pasižymi priešuždegiminėmis ir antbiotinėmis savybėmis – šaltiniu.
Profesorius Rimantas Stukas iš populiariųjų uogų labiausiai išskiria juoduosius serbentus. Šiuose uogelėse slypi ištisi vitamino C klodai. Daugiau šios medžiagos tik šaltalankiuose ir erškėtuogėse.
O, pavyzdžiui, žmonių mėgstamose braškėse šio vitamino yra bene perpus, o vyšniose ir trešnėse net keliolika kartų mažiau. Antioksidantas vitaminas C stiprina kraujo audinius, dantis ir, žinoma, stiprina imunitetą. Tad vasarą reikią naudotis proga ir šių uogų valgyti kuo daugiau – kitaip tariant, jau pradėti ruoštis žiemai, kuomet siaučia įvairūs virusai.
Juoduosiuose serbentuose taip pat aptinkama ir kalio, kuris naudingas kraujagyslėms, mažinant spaudimą. Beje nuo didelio kraujo spaudimo apsaugo ir spanguolės.
„Nepalyginamai daugiau vitamino C. 100 gramų juodųjų serbentų mes galime rasti maždaug 166 miligramus vitamino C. Tai 200 procentų nuo rekomenduojamos normos. Jei suaugusiam žmogui reikia 80 miligramų, tai čia yra daugiau nei dvigubai“, – teigė mitybos ekspertas prof. R. Stukas.
Vertingiausių uogų viršūnėje ir avietės bei gervuogės – jos slopina uždegiminius procesus. Gervuogėse yra beveik trečdalis rekomenduojamos ląstelienos paros normos. Šios uogos tinkamos norintiems mesti svorį – jose itin mažai angliavandenių.
Avietės pasižymi aspirino poveikiu – skystina kraują. Jose gausu betakaroteno, vitamino A. Mėlynės ir ypač šilauogės gerina regėjimą.
Visgi gydytoja dietologė Jūratė Dobrovolskienė primena, kad net ir valgant uogas reikia jausti saiką – dienos norma yra 300–400 gramų.
Turintiems virškinimo bėdų derėtų atsargiau vartoti rūgščias uogas – serbentus, agrastus, o sergantiems diabetu – apsiriboti šilauogėmis, kuriose mažiausiai fruktozės. Taip pat atkreipti dėmesį ir į uogų sėklotumą.
„Virškinimo sutrikimais sergantiems – opaligės, gastritu, uždegimu žarnyno, sergant lėtiniais susirgimais jų kiekis turi būti matuojamas. Tai gali būti ragaujama, keletą uogų paimti“, – kalbėjo J. Dobrovolskienė.
R. Stukas pataria uogas valgyti tokias, kokios nuskinamos, netraiškyti, mat plonoje žievelėje ar apvalkalėlyje taip pat tūno naudingos medžiagos.
„Skaidulinės medžiagos pasižymi tokia savybe, kad gerina žarnyno veiklą, palaiko ten gyvenančių bakterijų gyvybingumą, ir kažkuria prasme apvalo organizmą, nes žarnyne apjungia toksines medžiagas ir jas pašalina“, – tvirtino prof. R. Stukas.
Mitybos ekspertai taip pat rekomenduoja dalį uogų šaldyti ir jomis mėgautis žiemą. Nors sušaldžius reikalingų medžiagų kiek ir sumažės, toks išsaugojimo būdas yra pats tinkamiausias. Patariama ir nespausti iš uogų sulčių, nes toks gėrimas tampa tikra fruktozės koncentracija, verčiau tuomet sultis maišyti su vandeniu.
