• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Oficiali statistika, kiek jaunuolių kasmet iš Lietuvos išvyksta studijuoti į svečias šalis, nevedama, tačiau informaciją apie studijas užsienyje teikiančių įstaigų darbuotojai teigia sulaukiantys vis daugiau interesantų. Studijuoti užsienyje mokinius ragina net kai kurių uostamiesčio mokyklų vadovai.

REKLAMA
REKLAMA

"Iš apsilankymų, elektroninių laiškų, skambučių matome, kad susidomėjimas yra didesnis nei pernai", - teigia Studijų užsienyje informacijos centro direktorė Žaneta Savickienė.

REKLAMA

Laimi Didžioji Britanija

Dokumentų padavimo terminai pirmajam priėmimo turui į daugelį užsienio aukštųjų mokyklų baigiasi tuomet, kai dar nežinomi dvyliktokų pirmojo pusmečio mokymosi rezultatai. Apie kovo mėnesį jau atsiranda pirmieji pasiūlymai studijuoti.

"Tie jaunuoliai, kuriems nepavyks įstoti, nes jie pasirinko tik labai gerus universitetus, iki gegužės mėnesio galės teikti dokumentus antrajam etapui ir pretenduoti į likusias laisvas vietas. Vienaip ar kitaip, tie vaikai, kurie nori, vis tiek atranda vietą", - pastebi Ž. Savickienė.

REKLAMA
REKLAMA

Anot jos, šiais metais daug mokinių domina studijų galimybės visose Skandinavijos šalyse, Vokietijoje, kur pragyvenimas pigus, o mokestis už mokslą - simbolinis. Tačiau labiausiai studentus vilioja Didžioji Britanija.

"Manau, pagrindinė priežastis yra ta, kad dauguma mūsų mokinių kalba angliškai. Visos šalys bakalauro lygio studijų turi žymiai daugiau savo valstybine negu užsienio kalba, o tų dalykų, kuriuos siūlo anglų kalba, dažniausiai būna ribotas skaičius, dažnai tai būna privačios, mokamos programos. Tiesa, labai daug programų anglų kalba yra Olandijoje, tačiau kaip ir Lietuvoje, programos užsienio šalyse ne valstybine kalba dažniausiai yra skirtos pritraukti mokius studentus", - teigė Informacijos centro vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kasdien po kelis ar keliasdešimt mokinių užsuka į Klaipėdos mokslo ir technologijų parko pastate įsikūrusį Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrą, kuris bendradarbiauja su JAV organizacija IDEA, suteikiančia galimybę studijuoti Amerikos aukštojo mokslo įstaigose su stipendija.

REKLAMA

Tačiau Pasaulio lietuvių centro Klaipėdos biuro atstovė Jurgita Bružienė teigė, jog išvykstančiųjų studijuoti nėra daug, nes šimtaprocentines stipendijas gali gauti tik sportininkai - tuo atveju, jei sutinka atstovauti tam tikram universitetui ar koledžui. Likusiųjų stipendijos dengia nuo 50 iki 70 proc. pragyvenimo ir mokymosi išlaidų valstijose, tad per metus vis tiek susidaro nuo aštuonių iki keliasdešimties tūkstančių dolerių suma, kurią tenka sumokėti pačiam.

REKLAMA

"Kita vertus, išsilavinimo, gauto Amerikos universitetuose, nepalyginsi su mūsiškiu, tad ir kaina tuomet neatrodo tokia didelė. Juolab kad finansinė našta dažniausiai didesnė būna tik pirmaisiais metais - įsitvirtinę studentai susiranda darbą ir gali patys save išlaikyti", - sakė J. Bružienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kainų nelygina

Studijų informacijos centro direktorės manymu, ne visuomet yra teisinga lyginti studijų kainą, tarkime, Didžiosios Britanijos aukštosiose mokyklose ir Lietuvos. Esą reikėtų nepamiršti, kad jaunuoliai, kurie įstoja į geriausius britų universitetus, Lietuvoje tikriausiai gautų valstybės finansavimą.

REKLAMA

"Tik bėda, kad krepšelis skirstomas neteisingai. Didžiausia neteisybė, kai vaikas iš nedidelės gyvenvietės vidurinės mokyklos, kuri nebuvo stipri, pusmetį neturėjęs matematikos mokytojo, laiko matematikos egzaminą ir nesurenka balo, kad įstotų į valstybės finansuojamą vietą ekonomikos studijose. Nesvarbu, kad po pusmečio jis jau bus visa galva aukštesnis už kursioką, kurį Vilniaus mieste ištempė korepetitorius, - tėvai vis tiek bus priversti dvejus metus mokėti milžiniškus pinigus už gabaus vaiko mokslą ir gyvenimą sostinėje. Finansiškai tai yra neteisinga. Galų gale juk valstybinio egzamino rezultatus gali nulemti ir staiga užklupusi migrena", - apie stojimo sistemos trūkumus kalbėjo Ž. Savickienė.

REKLAMA

Ji atkreipė dėmesį, jog į geriausias užsienio universitetų studijų programas atrenkami tie jaunuoliai, kurie neina Lietuvoje įprastu stojimo keliu.

"Mūsų universitetai studentą renkasi pagal pažymių vidurkį. Užsienio universitetams reikia asmenybių, todėl net paduodant stojimo paraišką per unifikuotą sistemą, naudinga parašyti laišką pačiam universitetui, kalbinti priėmimo tarnybą, žiūrėti, kaip jie reaguoja į tavo išsilavinimą, šalį, iš kurios atvažiuoji, klausti, kaip pateikti motyvacinį laišką, kad turėtum daugiau šansų", - pataria Studijų užsienyje informacijos centro vadovė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kur geriau?

Lietuvos aukštųjų mokyklų vadovai skeptiškai žiūri į studentus, kurie renkasi mažai kam žinomas užsienio aukštąsias mokyklas, esą priimančias kone kiekvieną norintįjį.

Tuo metu Ž. Savickienė įsitikinusi, jog net jei dėstymo kokybė bei studijų programa užsienio aukštojoje mokykloje tokia pati, kaip Lietuvoje, studijos užsienyje jaunuoliams atveria geresnes perspektyvas.

REKLAMA

"Darbdaviams svarbu ne tik žinios, bet ir bendražmogiškos kompetencijos - sugebėjimas kalbėti, reikšti mintis raštu, tarpkultūrinis suvokimas, nes verslo partneriai dažnai yra užsieniečiai. Beje, išvykęs jaunuolis į save, o dažnai ir į Lietuvą palankiau žiūri nei tas, kuris pasilieka Lietuvoje", - mano ji.

REKLAMA

Studijų užsienyje informacijos centro direktorė pažymėjo jokiu būdu nenuvertinanti studijų Lietuvoje.

"Lietuvoje mokytis yra gerai, jeigu įstoji į valstybės finansuojamą programą, kuri tau tinka ir patinka, o ne į vieną iš 20 variantų, kur tave iš bėdos paėmė. Be to, yra labai daug universitetinių mainų programų, suteikiančių galimybę pasimokyti užsienyje", - sakė Ž. Savickienė.

REKLAMA
REKLAMA

Įstoja į geriausius

Ž. Savickienės teigimu, dauguma mokinių naudojasi agentūrų pagalba, kurios už tam tikrą mokestį nukreipia juos į aukštąsias mokyklas, su kuriomis turi kontraktus. Tačiau dalis jaunuolių aukštosios mokyklos užsienyje ieško patys.

"Pastarieji dažnai yra labai ambicingi ir renkasi tokius universitetus, kaip Oksfordo ar Kembridžo. Tačiau jeigu jie patenka į mūsų akiratį, stengiamės patarti, kad pasirinktų ne vieną mokyklą - stotų į tą garsiąją, jei norisi išbandyti jėgas, bet ir pasirinktų tokią, į kurią lengviau įstojama, kad neprarastų metų", - pasakojo pokalbininkė.

Tiesa, įstojusiųjų į prestižinius universitetus yra, ir anot Ž. Savickienės, greičiausiai jau nebeliko nė vienos garsios užsienio aukštosios mokyklos, kuri nebūtų mačiusi lietuvio.

"Pastaruoju metu lietuvaičiai jose netgi gauna finansinę paramą, nes mūsų mokinių vidurinis išsilavinimas, nepaisant visų reformų, ne toks jau blogas", - pažymėjo ji.

Komentarai

"Turiu 10 prašymų išvykti"

Stasys RUIBA, Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorius:

Kiek mūsų dvyliktokų išvyksta, dar anksti sakyti. Šiuo metu turiu 10 prašymų, visi - į Didžiąją Britaniją. Vienas mokinys stoja į Kembridžo universitetą, informacines technologijas, ir, kiek žinau, turi daug šansų įstoti, nes jau sulaukė atsakymo. Pagrindinė išvykimo priežastis, kurią įvardija mokiniai, - pas mus nėra tokios studijų programos, kurios jie pageidauja, tarkim, aukštesnio lygio sporto vadybos.

REKLAMA

"Pats raginu studijuoti užsienyje"

Valerijus KUZLIAKINAS, "Varpo" gimnazijos direktorius:

Išvykstančiųjų daugėja, bet ką daro valstybė, kad geriausieji neišvažiuotų į užsienį? Visko suversti finansų krizei negalima. Aš pats raginu gimnazistus studijuoti užsienyje. Sakau, gausite kokybiškas paslaugas ir jums kainuos pigiau. Iš dvyliktokų jau bent šešias mergaites žinau, kurios planuoja studijuoti užsienyje. Nemažai buvusių gimnazistų studijuoja Vokietijoje, kitose šalyse. Grįžę atostogų jie pas mus užsuka ir papasakoja, kaip ten sekasi. Aišku, pradžioje būna sunku, nes svetima kalba, bet vaikai patenkinti, nes jeigu gerai mokosi, tai studijuoja nemokamai.

Informacija

Vasario 5 d. Vilniuje kasmetinės parodos "Mokymasis. Studijos. Karjera. 2010" metu Švietimo mainų paramos fondas organizuoja informacinį renginį studentams ir moksleiviams, besidomintiems studijų ir praktikos galimybėmis užsienyje.

Renginio metu bus pristatyto fondo administruojamos programos, suteikiančios galimybę studijuojant aukštojoje mokykloje Lietuvoje išvykti dalinėms studijoms ar praktikai į pasirinktą universitetą.

Laima ŠVEDAITĖ

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų