Lietuvos gamintojai atšauna, kad tokios maisto produktų etiketės rusų kalba nesudaro nė procento jų gaminamos produkcijos.
Lietuvių gamintojų produkciją – populiarius sūrius, jogurtus, mėsos gaminius, konservus – mes pratę matyti vienokius – lietuviškomis etiketėmis ir pavadinimais. Tačiau internete kai kurie tautiečiai dalijasi nuotraukomis, kuriose mums įprasta produkcija yra su rusiškomis etiketėmis ir užrašais.
Štai Prancūzijoje, Strasbūre, kuris yra Vokietijos kaimynystėje, 17 metų gyvenantis Andrius Dogelis pasakoja parduotuvėse dažnai pastebintis lietuvišką produkciją rusiškomis etiketėmis. O dar dažniau su tokiomis prekėmis susiduria apsipirkinėdamas Vokietijoje.
„Randama didžiausiuose Vokietijos prekybos centruose – „Rewe“ ir kituose – agurkai, sūrio produktai, pieno produktai, kondensuotas pienas – plataus rato produktai“, – pasakoja A. Dogelis.
Labiausiai nustebinusią preke lietuvis išvydo viename didžiulio Vokietijos tinklo prekybos centrų.
„Prieš metus buvau „Kaufland“ prekybos centre ir buvo agurkai, prie kurių vokiškai parašyta „Russische Küche“ – rusiška virtuvė. Ir Lietuvos vėliavėlė prie kainos. Patyriau šoką – lietuviškas produktas pateikiamas kaip rusiškas. Tas mane šokiravo.
Automatiškai yra daroma antireklama Lietuvai, Lietuvos gaminiam, nes tai siejama su Rytų Europa, o su ja Vakarų akimis dar ne visada yra siejama viskas gerai“, – sako A. Dogelis.
Gamintojai teigia, kad to prašo distributoriai
Patys gamintojai sako besistebintys kilusia diskusijų banga. Štai įmonių grupės direktorius Mindaugas Snarskis, kurai priklauso Kėdainių konservai, sako, kad etiketės rusų kalba ne iš palaikymo Rusijos režimui, o dėl to, kad tam tikros rinkos, į kurias eksportuoja, to pareikalauja.
Esą patys distributoriai siunčia užklausas su prašymais etiketes rašyti rusų kalba. Mat tiekia maisto prekes į miestelius ar net kaimus, kur gyvena rusakalbės diasporos.
„Mes eksportuojame prekes į daugiau nei 30 šalių, tai čia klausimas apie tai, kokia kalba vietinis vartotojas skaitys etiketę. Ir jei vietinis vartotojas prašo vietinio tinklo pardavėjo būtent tokios kalbos, tai tas tinklas paprašo mūsų“, – teigia „Vikonda grupės“ generalinis direktorius M. Snarskis.
M. Snarskiui antrina ir „Rokiškio pieno“ direktorius Dalius Trumpa. Esą tokioms etiketėms rusų kalba apskritai tenka mažiau nei pusė procento visos jų gaminamos produkcijos.
„Gal net mažiau 1 procento. Noras distributorių, kurie dirba kartais keliose šalyse, tai jiems, kad neturėtų kiekvienos šalies atskiros pakuotės, dėl patogumo naudoja rusiškus užrašus, tokiose šalyse kaip Uzbekistanas, Kazachstanas, Tadžikistanas yra einama“, – telefonu komentuoja D. Trumpa.
Įmonė sako palaikanti Ukrainą nuo pat pirmos karo dienos, o ryšius su Rusija nutraukė daugiau nei prieš 10 metų.
„Esame siuntę, ypač pirmom karo dienom daug produkcijos nemokamai, kaip labdarą, į Ukrainą. <...> Ir įmonės darbuotojai savanoriškai laisvalaikiu pakuodavo, organizuodavo tas siuntas“, – sako D. Trumpa.
„Manau, kad tokių žmonių yra labai nedaug ir kalba kaip tokia nėra kalta, kad šiuo metu Rusijoje yra tokia valdžia. Aš tikiu, kad ji amžinai nebus ir situacija gali pasikeisti, o ta kalba vis tiek išliks“, – prideda D. Trumpa.
Ekonomistas ragina būti atsargesniais
„Mano kaip didelio verslo pozicija yra aiški – mes neturim jokių verslo kontaktų, nedirbam su sankcionuotais asmenimis arba šalimis ir man nekelia problemos, jei mano klientas prašo. Šiuo atveju pats rusakalbis Ukrainietis, gyvenantis Vokietijoje, jei jis eina ir ieško sau pažįstamų produktų ir jis nori suprasti sau suprantama kalba, aš nematau problemos tą kalbą atspindėti ant etiketės“, – sako M. Snarskis.
Vis tik, ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, lietuvių gamintojus ragina būti atsargesniais.
„Tokį sprendimą mūsų gamintojų gali lemti du aspektai. Vienas – kad tai susiję su pačių rusų vartotojų migracija prasidėjus karui. Dalis Rusijos gyventojų, prasidėjus karui, paliko Rusiją, persikėlė į Europą, bet galbūt dalis jų dar jaučia lojalumą tai pačiai produkcijai.
Manau, kad gamintojai visų pirma turėtų pagalvoti ir apie reputaciją. Antras aspektas – apie reputacijos praradimo poveikį vidaus pardavimams, kurie bet kokio maisto gamintojo atveju sudaro didelę dalį visų pardavimų“, – teigia A. Izgorodinas.
Esą Lietuvos maisto pramonė yra lyderė pagal vidaus vartojimą ir viršija net pusę visų šalies produkcijos pardavimų, tad reputacijos praradimai gali stipriai pakenkti mūsų gamintojams.
Daugiau apie tai sužinokite aukščiau esančiame vaizdo įraše.





















































































































































































































































