Portalo tv3.lt skaitytojas Lukas pasakoja gydytojų išrašytus vaistus nuo miego sutrikimų ir depresijos pradėjęs vartoti dar 2013-aisiais.
Nuo euforijos iki duobės
„Iš pradžių vaistai veikė, jaučiausi kaip ant sparnų, gyvenime galėjau nuveikti bet ką. <...> Vėliau vaistai pradėjo nebeveikti. Atsirado nežmoniški šalutiniai poveikiai: pykinimas, negalėjimas susikaupti, emocijų nestabilumas, nežmoniški skausmai visame kūne, kaulų laužymas, regos problemos ir t. t.“, – laiške rašė Lukas.
Nesuprasdamas, kas jam darosi, vyras pasakoja įvairiems tyrimams išleidęs apie 15 tūkst. eurų, tačiau gydytojai jam esą skyrė vis daugiau vaistų, teigdami, kad simptomai tėra jo galvoje.
Vėliau Lukas ėmė domėtis raminamųjų vaistų nervų sistemai keliama žala ir galiausiai nusprendė vaistus mesti, tačiau grįžti į senąjį gyvenimą vyrui sunku.
„Įkūriau sėkmingą verslą, turėjau santykius su mergina, draugais, keliaudavau. Šiuo metu dėl psichologinių ir fizinių kančių galiu tik egzistuoti namie ir laukti, kol pasveiksiu nuo tos žalos, jei pasveiksiu. Negaliu vairuoti, kartais dėl raumenų skausmų negaliu paeiti“, – išgyvenimais dalinosi Lukas.
Skaitytojas, piktinasi psichiatrų veikla Lietuvoje ir teigia, jog ji pagrįsta tik vaistais.
„Visa psichiatrijos sistema yra pagrįsta milžinišku farmacijos bizniu. Čia niekas nesuinteresuotas, jog žmonės pasveiktų. Mes tiesiog esame įtraukiami į didelį legalų narkotikų biznį. Norėčiau, kad žmonės būtų informuoti ir žinotų mano istoriją ir suprastų, jog problemas geriau spręsti ne tabletėmis, o, jei nesimiega, išgerti valerijonų arbatos“, – pasakojo Lukas.
Vaistai – tik vienas iš komponentų
Vis dėlto Vilniaus miesto psichikos sveikatos centro direktorius, psichiatras Martynas Marcinkevičius mano, kad Lietuvoje nėra per daug medikamentinio gydymo, tačiau per mažai užtikrinama psichologinė, psichoterapinė pagalba ir darbas su socialine aplinka.
„Pagal visas šiuolaikines rekomendacijas, kiekvienam psichikos sutrikimui turėtų būti taikomas biopsichosocialinis modelis. Į kiekvienos psichikos ligos gydymą nuo sunkiausių iki lengviausių turėtų įeiti trys dalys: biologinis gydymas, dažniausiai tai yra vaistai, nors yra ir kiti metodai; psichologinio konsultavimo, psichoterapijos dalis ir socialinė dalis – jeigu sunkūs psichikos sutrikimai, tai psichosocialinė reabilitacija, jeigu lengvesni, tai kontaktas su socialine aplinka, dažniausiai šeima“, – portalui tv3.lt sakė M. Marcinkevičius.
Tiesa, jis pažymi, kad, priklausomai nuo ligos sunkumo, vienas komponentų gali labiau dominuoti. Pavyzdžiui, jei žmogui ūmi psichozė, veikiausiai pirma bus skiriamas gydymas vaistais, o tada psichoterapija, o jei jam lengva arba vidutinio sunkumo depresija – vaistai gali būti skiriami trumpam, o labiausiai dirbama su psichologinių problemų sprendimu.
„Aišku, yra tų sutrikimų, kurie gali būti sprendžiami be medikamentų. Ir, sakysime, tikrai ne visi pacientai gydomi vien medikamentais. Noriu pabrėžti, kad šitie visi komponentai turėtų būti kartu. Nereiktų priešinti, kad medikamentai yra blogis, o psichologinis konsultavimas yra gėris. Tai turi eiti kartu“, – teigė M. Marcinkevičius.
Trūksta pinigų ir specialistų
Psichiatras taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvos pacientams neužtenka psichologinio konsultavimo dėl dviejų pagrindinių problemų: specialistų ir finansavimo trūkumo.
„Ypač regionuose trūksta pačių specialistų, psichologų. Kita problema – finansinė. Šiuo metu už individualų psichoterapijos seansą iš sveikatos draudimo mokama apie 13 eurų. Jeigu mes viską sumokame gydytojui, neskaičiuojant patalpų išlaikymo, registratūros, sumokėjus darbo mokesčius, maksimaliai specialistui, aukščiausios kvalifikacijos psichoterapeutui galėčiau sumokėti 7 eurus už valandą. Nė vienas kvalifikuotas specialistas už tokį atlygį tikrai nedirbs“, – pastebėjo M. Marcinkevičius.
