Du Lietuvos piliečiai, kurie įtariami didelio masto narkotikų kontrabanda į Estiją, bus perduoti teisti šiai šaliai. Tai antradienį galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
Estijoje išduotuose Europos arešto orderiuose nurodyta, kad Estijoje tiriamoje baudžiamojoje byloje Lietuvos piliečiai, kurie įvardijami kaip K.Š. ir A.D., įtariami padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Estijos Baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 21 skyriaus 1 punkte - grupės asmenų padarytas neteisėtas didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas siekiant gauti naudos.
Už tai Estijos įstatymai numato iki griežčiausios bausmės - laisvės atėmimo iki gyvos galvos.
Abu įtariamieji lietuviai buvo sulaikyti Lietuvoje.
Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad jeigu abu lietuviai Estijoje bus nuosprendžiu nuteisti, jie galės būti grąžinti į Lietuvą atlikti paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu to paprašys nuteistieji arba to pareikalaus Lietuvos generalinė prokuratūra.
Du lietuviai įtariami kartu su Estijos gyventojais nuo 2005 metų rugsėjo iki lapkričio
tris kartus iš Nyderlandų į Estiją gabenę iš viso apie 120 kilogramo hašišo ir vieną kartą 4-5 kilogramus marihuanos - t.y. didelį kiekį narkotinių medžiagų.
Taip pat įtariama, kad 2005 metų lapkričio mėnesio iki 2006 metų spalio 21 dienos grupuotė
penkis kartus per Estiją iš Nyderlandų į Rusiją gabeno iš viso apie pusę tonos hašišo.
Laikotarpiu nuo 2006 metų rugsėjo 9 iki 2006 metų rugsėjo 12 dienos įtariamieji
iš Rusijos į Lietuvą, iš Lietuvos į Estiją per Latviją, iš Estijos į Nyderlandus per Suomiją ir Vokietiją gabeno 10 kilogramų narkotikų MDMA.
Teisėsaugos pareigūnai išaiškino ir nenustatyto narkotikų kiekio pardavimo sandėrį Suomijoje.
2006 metų spalio mėnesį iš Belgijos į Estiją neteisėtai buvo gabenamas didelis kiekis įvairių narkotinių medžiagų (hašišo, marihuanos, ekstazio, kokaino), tačiau krovinys nepasiekė tikslo, nes tų metų spalio 21 dieną vilkiko vairuotojas A.D. buvo sulaikytas Marijampolės pasienio poste Lenkijos ir Lietuvos pasienyje.
Kitas įtariamasis K.Š. sako, kad nusikalstama veika, dalyvavimu kurioje jis įtariamas, nutrūko Lietuvoje, nes čia buvo sulaikytas kontrabanda gabentas narkotinių medžiagų krovinys, todėl ir ikiteisminis tyrimas turi vykti Lietuvoje.
K.Š. teigimu, jis pasiruošęs bendradarbiauti su teisėsaugos pareigūnais tiriant nusikalstamą veiką, niekada nevengė atvykti pas tyrėjus ir davė parodymus visais juos dominančiais klausimais.
Perduotinas asmuo skunde nurodė, kad nutartis perduoti jį baudžiamajam persekiojimui į Estiją nepagrįsta, nes nepateikta jokių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad jis padarė tas nusikalstamas veikas, dėl kurių prašoma jį išduoti. Tam tikri duomenys egzistuoja tik dėl vieno nusikalstamos veikos epizodo, tačiau tik dėl to, dėl kurio jam pranešta apie įtarimą Lietuvos Muitinės kriminalinės tarnybos atliekamame ikiteisminiame tyrime.
A.D. nurodė, kad Estijos įstatymas, už kurį prašoma perduoti persekiojimui, yra griežtesnis negu Lietuvos Baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta norma.
Vyriškis teigė, kad jo perdavimas negalimas, nes bus pažeistos Lietuvos baudžiamojo kodekso nuostatos. Tačiau šis argumentas nėra teisingas.
Apeliacinis teismas išaiškino, kad kodekse esantis draudimas perduoti asmenį baudžiamajam persekiojimui esant galimybei, jog jam gali būti paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė, šiuo atveju nėra absoliutus.
Perdavimas negalimas tik tuo atveju, jei Europos arešto orderį išdavusiosios valstybės įstatymai nenumato nuteistajam galimybės ne vėliau kaip atlikus 20 metų laisvės atėmimo bausmės kreiptis dėl atleidimo nuo bausmės ar jos sušvelninimo.
Estijos išduotuose Europos arešto orderiuose dėl lietuvių sulaikymo yra nurodyta, kad Estijoje
yra priimti malonę reglamentuojantys įstatymai, kuriais remiantis nuteistasis tuoj po nuosprendžio įsigaliojimo gali prašyti malonės komisiją nagrinėti, o prezidentas turi teisę patenkinti prašymus dėl atleidimo nuo bausmės vykdymo ar bausmės sušvelninimo.
