Psichologas Gediminas Navaitis pabrėžė, jog visuomenėje žmonės daugiau girdi sėkmingas istorijas apie išvykimus gyventi ir užsidirbti į užsienį, bet rečiau apie nesėkmingus atvejus.
„Na, požiūris į išvykimą yra skirtingas. Manyčiau, kad mūsų žiniasklaidoje ilgą laiką buvo rašoma apie sėkmę emigravusių ir labai mažai buvo kalbama apie nesėkmes. Ką reiškia, jog išvykimas iš Lietuvos buvo pateikiamas kaip sėkmė, nors akivaizdu, kad tie žmonės, kurie sugeba savo gyvenimą gyventi gerai ir sugebėjo jį tvarkyti gerai Lietuvoje yra socialiniai laimėtojai.
Tačiau svarbu pastebėti, jog daug kas keičiasi ir šiandieną, manau, žmonės žiūri į emigraciją kiek blaiviau negu kad prieš 20 ar tuo labiau 30 metų. Reiškia, jie sugeba įvertinti ir labiau sugeba įvertinti ir privalumus, ir trūkumus.
Tai dažniausiai emigracija visgi siejama su profesinėmis galimybėmis, su darbo galimybėmis. Nors dabar jau turime ir žmonių, kurie emigruoja tiesiog todėl, kad jiems patinka tam tikra šalis, jos kultūra. O gal net dar labiau klimatas“, – paaiškino jis.
Sunku atrasti vienodas priežastis įvairaus tipo emigracija
Anot specialisto, išvykimas į kitą šalį, pavyzdžiui, tiesiog gyventi, o ne dirbti priklauso nuo metų laiko bei klimato.
„Ir vėlgi, jeigu čia pastebėčiau, kad kalbant apie klimatą galime suprasti ir daugelį kitų reiškinių, nes tikrai atsirado ne vienas žmogus, turintis nekilnojamo turto kur nors kitur, pavyzdžiui, Ispanijoje.
Arba tiesiog leidžiantis tamsesnį, šaltesnį metų laiką šiltesniuose kraštuose. Vargu ar juos galima pavadinti emigrantais.
Nes konkrečiai aš galėčiau ir vieną savo pažįstamą paminėti, kuris, vasarą leidžia, Lietuvoj sakydamas, kad čia ne taip karšta, o Graikijoje, kur jisai gyvena, tai ten mėgsta leisti žiemas, ten jau yra susikūręs gyvenimą, nuolat besinuomuojantis namą ir visa kita.
Ir jam tenai atrodo, kad tenai, reiškia, ruduo ir žiema yra malonesnė. Iš karto matoma, kad, manau, skaitytojas iš karto supranta, kad šitaip gali elgtis žmogus, kuris didelę dalį savo darbų atlieka nuotoliu arba tai yra kūrybiniai darbai, kur atsiskaityti reikia, gal net ne atsiskaityti, o pateikti rezultatus reikia gal kartą per pusmetį ir dar rečiau.
Savaime suprantama, kad toksai pasirinkimas visai neįmanomas žmogui. Pavyzdžiui, Maksimos kasininkei. Kuri negalėtų išvažiuoti į užsienį ir vakare grįžti dirbti, reiškia, nakvoti į Vilnių. Tai todėl šiandieną, matyt, labai nebūtų paprasta surasti vienodas priežastis, kalbant apie emigraciją.
Mes visgi, kai kalbam apie emigraciją, tai kalbame apie, reiškia, na, išvykimą bent jau keliems metams. O, tai reiškia, ir ne apie pramoginį išvykimą, o apie išvykimą, susijusį su darbu, nuolatiniu darbu tose šalyse“, – dalinosi įžvalgomis ekspertas apie galima priežastis emigracijos buvimui.
Psichologinių problemų atsiradimas, kai išvyksti gyventi į kitą šalį
Kaip kalbėjo G. Navaitis apie pokyčius, kuriuos sukelia migracija, jis teigė reikia pagalvoti, ko patys siekiame ir norime išvykę.
„Tai, manau, šitaip pašnekėjus truputį bendriau apie migracijos pokyčius, galime matyti ir psichologines problemas, nes žmonės, kurie gali sau leisti dirbti įvairiose šalyse, kurių profesija yra paklausi, tai jie ir Lietuvoje gali lengvai keisti darbdavį ir tą patį jie gali padaryti ir užsienyje.
Yra žmonių, kuriems labai sunku pritapti, nes jie nežino kalbos, kultūros, yra menkos kvalifikacijos, pavyzdžiui. Todėl, na, kiekvienam galvojančiam apie migraciją, matyt, tiesiog reikėtų suprasti kuo geriau patys save, ko jisai siekia ir tikisi.
Vien pinigais šiandieną vertinti darbą jau tikrai daug žmonių nebevertina ir čia galėtų būti, reiškia, mūsų pokalbio savotiška pabaiga, užduodant klausimą skaitytojams, kad jeigu jie planuoja išvykimą, ko gi mes norime iš darbo? Ar norime ilgo laisvalaikio, daug pinigų, atsakomybės, galimybės būti gryname ore ir dirbti fizinį darbą, galimybės dirbti protinį darbą, kūrybos, valdžios, dar ko nors, ko aš čia neišvardinau.
Ir tada, jeigu taip, jeigu nerastumėt galimybės realizuoti šiuos ketinimus Lietuvoje, tada išvykimas įgyti patirties į kitus kraštus yra ne visai priimtinas sprendimas“, – dalinosi vyras.
Didžiausia emigracijos problema
Pasak psichologo, kalbant apie emigracija, reikia labai atkreipti dėmesį, apie ką konkrečiai kalbame.
„Visgi reikėtų atkreipti dėmesį į dar vieną svarbų niuansą. Reiškia, ar yra planuojama išvykti gal net ir visam laikui. Ar, pavyzdžiui, studentai dažnai išvyksta vasarą užsidirbti pinigų, jų emigrantais nepavadintume. Jie tiesiog užsienyje randa naujų galimybių užsidirbti ir susipažinti su kitomis šalimis.
Tai šiaip tai turbūt toks tam tikras lūžio momentas yra antri išvykimo metai, nes jau tada kaupti pinigus gyvenimui Lietuvoje tampa nelabai prasminga.
Nes gana lengva suskaičiuoti, kad kiek galima atsidėti per mėnesį. Na, sakysim, turbūt nekalbant apie kokius išskirtinius atvejus, tai turbūt 2 000, 3 000 eurų būtų savotiška riba, kuriuos galima atsidėti mėnesiui.
Tai per metus sakysime, nu, lengva suskaičiuot, kad tai galbūt save varžant, atsisakant daug ko galima susitaupyti 20-30 000. Tai jeigu nežinoma, kam jie bus panaudoti, o tiesiog taupome, kad būtume, turėtume daugiau pinigų, tai aišku, galima pasakyt, kad labai naivu nusipirkti gerą automobilį ar ką nors panašaus, bet tai kodėl mes visi kodėl reikalauti, kad kiekvienas protingai leistų pinigus.
Jeigu tai, pavyzdžiui, vėlgi pinigai pirmajam įnašui už butą ar dar čia ne neišvardinsime visų galimybių, bet svarbu, kad žmogus matytų savo ir suprastų, ko jis siekia ir daro. Tai todėl didžioji migracijos problema ir yra nesupratimas nei kuriam laikui išvažiuoju, nei dėl ko išvažiuoju, nei ko siekiu išvažiavęs.
Kai į šituos klausimus yra atsakymas, tai yra migracija psichologinių problemų didesnių nesukelia“, – pasidalino mintimis apie tai, į ką reikėtų atkreipti dėmesį psichologas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
