Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Šiandien“
Lietuvos smulkieji prekiautojai penktus metus karaliavo Varšuvos kalėdinėje mugėje. Po pusantro mėnesio prekybos jie trina rankomis: lietuviškos prekės paklausios, dirbiniai iš lino ar vilnos – originalūs, o medus, duona ir raugintos daržovės – skanios.
Senojoje Turgaus aikštėje Varšuvos senamiestyje – keliasdešimt medinių Lietuvos prekybininkų namukų ir visi jie nuolat apgulti.
Toks populiarumas aiškinamas tuo, kad lietuviški gaminiai garsėja kokybe. Be to, Lenkijoje esą nesijaučia kitose ES šalyse besitęsianti krizė ir prekyba lietuviškais gaminiais tik auga.
„Jeigu penkti metai važiuojam, reiškia, nieko blogo pasakyti negalim. Lenkai ir Lenkijos svečiai (nes labai daug turistų yra) gana mielai perka mūsų dirbinius. Patiems lenkams, jeigu pasakai, kad prekė yra lietuviška, jiems tai yra kokybės ženklas“, – sako amatininkas Kęstutis Šeduikis.
Graibstomi lietuviškas medus, sūriai, skilandžiai, duona, keraminiai suvenyrai, linas.
„Turbūt labai daug yra informacijos apie grikių medų, kad jis turi daug mikroelementų, naudingas kraujui, stiprina ir širdį. Turbūt dėl to ypač vyresni žmonės klausia, ar turim grikių medaus, ir perka“, – pasakoja bitininkas Erikas Augustinavičius.
„Varšuviečiai žino, kas yra cepelinai, ir perka. Jie nori kibinų ir labai mėgsta žemaičių blynus“, – tvirtina amatininkė Jorinta Savickaitė.
Tačiau kam skirti gaminiai iš medžio, kartais nežino net ir senosios kartos varšuvietės.
„Pavyzdys – elementariausia bulvių grūstuvė, kurią nuo vaikystės atsimenu, visos mamos naudodavo. [Klausia], kas čia, kam tas įrankis? Panašu, kad galvoja, gal vyrui lupti. Aš sakau: ar su buteliu košę grūdat, ar su ranka? Tai čia atradimas buvo joms“, – sako medžio drožėjas Stasys Cemnickas.
Prieš ir per Kalėdas, spaudžiant 15 laipsnių šaltukui, pasak amatininkų, eilės nutįso prie vilnonių kojinių, pirštinių, pledų, itin pirko kailines kepures. Ir perdaug nesiderėjo.
Pirkėjai stojo ir prie lietuviškų raugintų agurkų, pomidorų, česnakų, kopūstų, kitų daržovių prekystalio.
„Užsieniečiai nelabai žino, kas čia yra, – reikia būtinai duoti ragauti. Bet užsakyta pas mane – rytoj ateis paimti kibiriuko pomidorų, dviejų kibiriukų lietuviškų agurkų užsienietis iš Olandijos. Perka ir obuolius po du, pomidorų po tris, stiklainiais česnakų ateina pirkti“, – pasakoja amatininkė Marija Rungo.
Į Kalėdinę mugę Varšuvoje lietuviai sako atvyksią ir kitąmet.
„Dar yra ir veltinio, stiklo gaminių. Šventiniam stalui [galime] atvežti tortų. Šakočių [čia dar] nėra. Neišsemti lobiai Lietuvoje yra, tik reikia lietuviams drąsiau važiuot“, – įsitikinęs amatininkas Kęstutis Šeduikis.
Švenčių dienomis ir savaitgaliais čia apsilanko apie 30 tūkst. žmonių. Lietuviai amatininkai, beje, kaip ir vengrai, į kalėdinę mugę atvyksta lapkričio pabaigoje ir prekiauja iki pat Trijų karalių.
Lietuviai Varšuvoje norėjo rengti ir Kaziuko mugę, bet vietos valdžia nedavė tam leidimo.
