Kol mokslininkai tiksliai negali pasakyti, kaip genetiškai modifikuotas maistas gali paveikti žmogaus sveikatą, nes toks maistas vartojamas per trumpai, kad būtų galima atlikti ilgalaikius tyrimus, žmogui turėtų būti palikta teisė pačiam pasirinkti, kokį maistą vartoti, rašo "Vakarų ekspresas".
"Mus baigia nunuodyti. Aš parduotuvėse beveik neberandu majonezo, kurio sudėtyje nebūtų genetiškai modifikuoto krakmolo. O girdėjau, kad šeriant tokį maistą laboratorinėms pelėms dingo jų smegenys..." - po "Vakarų ekspreso" straipsnių apie ketinimus Klaipėdos rajone auginti genetiškai modifikuotus rapsus redakcijai guodėsi klaipėdietė Janina.
Iš tiesų lietuviai dar nėra užtenkamai informuoti apie genetiškai modifikuotus produktus.
"Genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų gaminamų maisto produktų vartojimas gali būti daug rimtesnė problema nei paukščių gripas", - tikina Lietuvos žemdirbystės institute dirbantis profesorius, habilituotas daktaras Antanas Svirskis.
"Daug didesnis pavojus valgyti paprastą pažaliavusią ir tinkamai nenuskustą bulvę nei genetiškai pakeistą maistą", - jam prieštarauja Respublikinio mitybos centro Maisto saugos skyriaus vedėja Ramunė Rudauskaitė.
Kol mokslininkai tiksliai negali pasakyti, kaip genetiškai modifikuotas maistas gali paveikti žmogaus sveikatą, nes toks maistas vartojamas per trumpai, kad būtų galima atlikti ilgalaikius tyrimus, žmogui turėtų būti palikta teisė pačiam pasirinkti, kokį maistą vartoti.
Deja, Lietuvoje ir ši teisė dažnai pažeidžiama. Net ir tie pirkėjai, kurie smulkmeniškai perskaito visas maisto produktų etiketes, gali net neįtarti, kad valgo genetiškai modifikuotą maistą.
Maisto saugos specialistai tikina, kad nuogąstauti dėl suvalgyto genetiškai modifikuoto maisto nesą jokio pagrindo. Esą į Lietuvą patenka tik tokie genetiškai pakeisti maisto produktai, kurie tikrai nėra kenksmingi žmogaus sveikatai.
Tačiau kad šitaip yra ne visada, byloja faktas, jog Lietuvoje 8-erius metus buvo prekiaujama amerikietiškais genetiškai modifikuotais ryžiais, kurie Europoje apskritai nėra įteisinti. Tai paaiškėjo tik pernai, kai JAV tarnybos pačios pranešė aptikusios nelegaliai auginamus ir parduodamus ryžius.
"Maisto gamintojai naudoja genetiškai pakeistus komponentus todėl, kad jie produktą leidžia pagaminti mažesnėmis sąnaudomis ir jis tampa pigesnis", - sako Valstybinės maisto veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė.
VMVT specialistai kontroliuoja, kad mūsų šalies vartotojai būtų tinkamai informuoti, kai jų vartojamuose maisto produktuose yra genetiškai modifikuotų komponentų.
"Deja, fiksuojame nemažai pažeidimų. Dažnai pirkėjai neinformuojami, kad jie perka salotas, kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuoto aliejaus, arba spurgos išvirtos tokiame aliejuje. Kavinių bei valgyklų valgiaraščiuose taip pat turi būti nurodyta, kad maistui gaminti buvo naudojami genetiškai modifikuoti produktai. Deja, dažnai to nėra", - pasakojo A. Išarienė.
"Vakarų ekspresas", pasiteiravęs kai kurių uostamiestyje veikiančių kavinių savininkų, ar jie meniu nurodo, kad maistas pagamintas naudojant genetiškai modifikuotus produktus, išgirdo, jog daugelis net nežino, kad taip reikia daryti. Kiti gi sakė patys nerandantys informacijos ant aliejaus butelio etiketės, jog šis yra genetiškai modifikuotas.
