• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Ar kada pagalvojote, kad jūsų gyvenimo istorija yra labai svarbi visos istorijos dalis? Būtent tokiu šūkiu keli šalies universitetai ir „Versmės“ leidykla siūlo dalyvauti biografijų konkurse. Esą neįdomių gyvenimų nėra – tik neįamžinti ir nuplaukę užmarštin. Kaip interneto portalui lrt.lt aiškino Irena Šutinienė, Lietuvos socialinių tyrimų centro sociologė, biografijų rašymas yra vienas iš duomenų rinkimo metodų sociologijoje.

REKLAMA
REKLAMA

„Latviai ir estai turi didžiulį įdirbį šioje srityje, pastarieji skelbia biografijas nuo 1990-ųjų ir turi kelių tūkstančių biografijų archyvą prie Literatūros muziejaus. Mes iš dalies gerokai pavėlavome“, – samprotavo I. Šutinienė.

REKLAMA

Pasak sociologės, Lietuvoje toks konkursas buvo paskelbtas tik 1996-aisiais. Esą kaip tik tuo metu, kai reikėjo persvarstyti permainas: kas aš buvau sovietmečiu, kas aš esu dabar ir viską sudėlioti į rišlią biografiją. „Dabar tas permąstymo aktualumas sumažėjo, daugiausia rašo senyvo amžiaus žmonės, nemažai jų turi unikalią baisiojo sovietmečio pradžios (karo, pokario, tremties ir pan.), taip pat 10-ojo dešimtmečio patirtį“, – tęsė pašnekovė.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau šiame konkurse biografijas gali rašyti įvairių kartų žmonės. I. Šutinienė pastebėjo, kad trūksta biografijas rašančio jaunimo, o taip gali būti dėl to, kad jų dar nėra ilga gyvenimo patirtis. „1996-aisiais buvo gerai – žmonės svarstė apie permainas, nepriklausomybę. Dabar permainos nutolo, bet gyvenimas tęsiasi“, – kalbėjo I. Šutinienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Biografijų konkurso „Mano ir mano artimųjų likimas istorijos vingiuose“ tikslas – surinkti ir apsaugoti nuo užmaršties kuo daugiau pačių įvairiausių žmonių prisiminimų apie jų gyvenimą vis labiau tolstančiais į praeitį istorijos laikotarpiais. Norima, kad gyvenimo istorijoje atsispindėtų autoriaus kilmė, vaikystė, mokymosi metai, svarbiausi gyvenimo įvykiai, darbinė gyvenimo situacija ir pan. bei visų šių įvykių asmeninis vertinimas.

REKLAMA

Nesikrato subjektyvumo biografijose

Pasiteiravus, ar biografijose nebijoma subjektyvumo ir faktų iškraipymo, I. Šutinienė teigė: „Pagrindinis istorikų metodas nustatyti faktams yra dokumentų analizė, jokiu būdu ne prisiminimų. Šis metodas yra naudojamas tirti visai kitai problematikai, tas subjektyvumas mus ir domina: kodėl žmogus prisimena ir pasakoja taip, o ne kitaip. Tai yra susiję su jo ir jo kartos identitetu“, –paaiškino sociologė.

REKLAMA

Ji mano, kad tokios biografijos turėtų sulaukti susidomėjimo – pasaulyje šios knygos turi paklausą. Kaip pavyzdį I. Šutinienė pateikė kelis estų rinkinius ir būsimą tos šalies karo dalyvių patirtį. „Jos yra įdomios skaitytojams“, – įsitikinusi pašnekovė.

Vertinant biografijas bus atsižvelgta į tai, kaip autentiškai ji atspindi žmogaus patirtį. „Mums nesvarbios literatūrinės formos ir vingrybės. Svarbu pats faktinis gyvenimas. Yra žmonių, kurie išgyveno sudėtingas peripetijas, ir žmonių, kurių likimo galbūt nepaveikė istorinės permainos. Įdomesnės tos, kurių patirtys yra įvairios“, – sakė I. Šutinienė. Keturių žmonių komisija, kuri sudaryta iš įvairių universitetų dėstytojų, tarpusavyje tarsis, kurios biografijos atspindi įvairių socialinių padėčių paletę.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Išleis biografijų rinkinį

Gautos gyvenimo istorijos bus naudojamos mokslinio tyrimo tikslais, mokslo straipsniuose šalies universitetuose: Vilniaus universiteto, Klaipėdos universiteto bei Vilniaus pedagoginio universiteto, prisidedantiems prie šio konkurso. Taip pat planuojama išleisti įdomiausių biografijų rinkinį, kuris atspindėtų pačių įvairiausių socialinių sluoksnių patirtį.

REKLAMA

Pasak konkurso organizatorių, biografijų laukiama iki vasaros pradžios, o iki šios dienos jų yra atsiųsta daugiau kaip 100. „Versmės“ leidyklos vadovas Petras Jonušas patikino, kad kol kas kalba eina tik apie konkursą, mat rengiant biografijų rinkinį dar reikia apsispręsti dėl įvairių techninių dalykų. Konkrečios datos, kada galėtų pasirodyti biografijų rinkinys, P. Jonušas nedrįso spėlioti – galbūt per kelis metus.

Jis teigė, kad visų pirma svarbu surinkti pačias biografijas ir atlikti mokslinį tyrimą ir tik vėliau sisteminti į rinkinį. Anot P. Jonušo, kadangi biografijų autoriai kilę iš skirtingų Lietuvos vietų, biografijos galėtų atsidurti ir kokioje kitoje monografijoje.

Vytenis RADŽIŪNAS

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų