Lietuviai peržengė pavojingą naudojimosi mobiliuoju telefonu ribą - 10 metų. Naujausių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) tyrimų preliminarūs rezultatai rodo, kad ilgas mobiliojo telefono naudojimas gali kenkti sveikatai ir net būti vėžinių susirgimų priežastimi.
Gerokai anksčiau Švedijos, Izraelio, JAV ir kitų šalių nepriklausomų mokslininkų atlikti tyrimai taip pat parodė, kad ilgiau nei 10 metų naudojantis mobiliuoju telefonu gali padidėti smegenų navikų rizika.
Poveikis smegenims
Organizacijų “Ekoinstitutas” (Lietuva) ir “PowerWatch” (Didžioji Britanija) iniciatyva šių metų rugsėjo mėnesį atlikus Lietuvos gyventojų tyrimą paaiškėjo, kad dalis lietuvių patenka į PSO įvardytą padidintos rizikos grupę. Mobilųjį telefoną turi 98 proc. lietuvių, 41 proc. jų mobiliuoju telefonu naudojasi daugiau nei 10 metų.
Vienoje iš PSO tyrimų išvadų teigiama, kad labai dažnai mobiliaisiais telefonais kalbantys asmenys 39 proc. labiau nei kiti rizikuoja susirgti smegenų vėžiu. Lietuviams ši išvada taip pat nepalanki: 53 proc. žmonių šalyje kasdien mobiliuoju telefonu šneka ilgiau nei 15 minučių, 30 proc. - ilgiau nei pusvalandį.
Kaip “Respubliką” informavo “Ekoinstituto” vadovė Silvinija Simonaitytė, organizacijos “PowerWatch” atstovo Grahamo Filipso (Graham Philips) teigimu, beveik visi tarptautiniai nepriklausomi tyrimai parodė, kad mobiliųjų telefonų naudojimas kelia didelę smegenų auglių grėsmę.
Pavyzdžiui, vadovaujant profesoriui Lenartui Hardeliui (Lennart Hardell) Švedijoje atliktų tyrimų duomenimis, kiekvieni naudojimosi mobiliuoju telefonu metai riziką susirgti galvos smegenų vėžiu gali padidinti 8 proc., o po 10 ir daugiau naudojimosi mobiliuoju telefonu metų rizika susirgti galvos smegenų vėžiu gali padidėti net 280 proc.
Nuomonės skiriasi
Nepaisant mobiliųjų telefonų keliamą grėsmę sveikatai patvirtinančių tyrimų, vis dar esama prieštaringų duomenų ir nuomonių.
“Kodėl taip yra, diskutavome ir su partneriais Didžiojoje Britanijoje. Jų teigimu, esama tam tikrų dėsnių - pavyzdžiui, mobiliojo ryšio sektoriaus finansuotų tyrimų rezultatai kur kas dažniau neigė mobiliųjų telefonų žalingą poveikį sveikatai nei nepriklausomų tyrimų išvados”, - teigia S.Simonaitytė.
Egzistuoja ir kita problemos pusė: daugumos šalių gyventojai mobiliuoju telefonu naudojasi dar gana neilgą laiką ir dėl to nėra galimybės ištirti ilgalaikio mobiliojo telefono skleidžiamų bangų poveikio. Be to, dauguma mokslininkų sutaria, kad neigiamas mobiliųjų telefonų spinduliuotės poveikis gali pasireikšti ne iš karto, o po tam tikro laiko - vadinamojo latentinio periodo.
Svarbi net trukmė
Mokslininkų duomenimis, grėsmę sveikatai gali kelti ne tik ilgas naudojimosi mobiliuoju telefonu laikas bei naudojimosi dažnumas, bet ir pokalbio trukmė.
Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos gyventojų vienas pokalbis mobiliuoju telefonu vidutiniškai trunka daugiau nei 5 minutes. Vidutiniškai daugiau nei 5 minutes dažniau šneka moterys (38 proc.) ir 25-34 metų lietuviai (44 proc.). Dalis mokslininkų mano, kad jau po 5 pokalbio telefonu minučių elektromagnetinei spinduliuotei veikiant žmogaus ląsteles gali pasireikšti ne tik šiluminis poveikis (t.y. audinių temperatūros padidėjimas), bet ir susidaryti DNR pažeidimai, pakisti baltymų struktūra, sutrikti ląsteles sudarančių jonų judėjimas - dėl to gali sutrikti nervinio signalo perdavimas, susidaryti vėžinės ląstelės ar net įvykti genų mutacijos.
Tarptautinis vėžio tyrinėjimo centras elektromagnetines bangas yra priskyręs prie antros grupės kancerogenų: tai reiškia, kad jų kancerogeniškumas gyvūnams įrodytas, o žmogui galimas, bet iki galo neįrodytas.
Vis daugėjant įrodymų dėl galimos mobiliųjų telefonų keliamos grėsmės sveikatai, žmonėms rekomenduojama atsižvelgti į patarimus ir mobiliuoju telefonu naudotis atsakingai: skambinti tik tada, kai išties būtina, ir kalbėti kuo trumpiau. Nenaudojamą mobilųjį telefoną patartina laikyti atokiau nuo kūno paviršiaus, bent jau ne greta pagrindinių vidaus organų - kišenėje ant krūtinės ar priekinėse kelnių kišenėse.
Prof., habil. dr. Laima GRICIŪTĖ - Onkologė:
Šiuolaikinis mokslas autoritetingai kol kas nei patvirtino, nei paneigė elektromagnetinės spinduliuotės ir didesnės rizikos susirgti vėžiu sąryšio.
Pasauliniai tyrimai yra prieštaringi, tačiau kol įtarimai nėra paneigti, rekomenduoju laikytis atsargumo principo ir bent jau vaikams neleisti naudotis mobiliuoju telefonu, o suaugusiems prieš skambinant kelis kartus pagalvoti - ar tikrai būtina.
Iš esmės galimas mobiliųjų telefonų poveikis priklauso nuo kiekvieno iš mūsų. Mobiliųjų telefonų poveikį mes patys galime sumažinti arba visiškai nebūti veikiami mobiliojo telefono skleidžiamų bangų.
Pagrindinis skirtumas tarp vaikų ir suaugusiųjų organizmų yra tas, kad vaikų ląstelės dar jaunos, nesusiformavusios, tad ir poveikis jiems gali būti žymiai didesnis. Manau, kad dėl šios priežasties reikia riboti mobiliųjų telefonų naudojimą vaikams ir paaugliams.
Aida VALINSKIENĖ
