Lietuviai perka rusiškas daržoves: iš Rusijos ir Baltarusios vežama viskas, kas įmanoma

Daugiau apie tai – TV3 žiniose. 

Rusijoje užauginti agurkai per Baltarusią ir Lenkiją patenka į Lietuvą, o jų kilmės dokumentai esą klastojami ir Lietuvą pasiekia kaip užauginti Lenkijoje. Taip tvirtina Lietuvos daržovių augintojai, šiltnamiuose auginantys agurkus ir pomidorus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Navickas: ES muitai rusiškiems grūdams iš esmės reikštų jų importo draudimą

Nausėda sveikina EK siūlymą taikyti didesnius muitus rusiškų grūdų importui: „Raginčiau ties tuo nesustoti“

Lukašenkos sprendimas juokina Lietuvos ekonomistus ir politikus: „Nuo to jų gyvenimas tikrai nepagerės“

„Daug importuota daržovių iš Rusijos ir gal Baltarusios. Problema, kad klastojama, slepiama kilmės šalis“, – sako „Kietaviškių gausos“ direktorius Mindaugas Pupienis. 

Rusiškos daržovės pateikiamos kaip lenkiškos 

Dėl brangesnės energetikos, trąšų ir aukštesnių kokybės reikalavimų, lietuviai sako nebeišgalintys konkuruoti su keletą kartų pigesnėmis rusiškomis daržovėmis ir reikalauja skubiai joms padidinti muitus ar net visoje ES uždrausti.

„Šiandien yra agurkai, netrukus bus ir bulvės, morkos, kopūstai, svogūnai, visos šviežios daržovės, kurios pirmosios yra brangios, puikiai gali patekti į ES“, – teigia „Agrošiltnamių“ vadovas Paulius Andrejavas. 

Daržovių augintojai įtaria, kad rusiškos daržovės, pateikiamos kaip lenkiškos, gali pakliūti ne tik į turgavietes, bet ir į maistą tiekiančias įmones.

„Kompanijos, laimėjusios konkursus, suklaidinamos, tarkim, perka lenkišką produkciją, bet iš tiesų kilmės šalis yra Rusija. Turime paradoksą, kad viešasis sektorius maitinamas rusiškomis daržovėmis, galime daryti tokią prielaidą“, – kalba „Agrošiltnamių“ vadovas. 

„Iš Rusijos ir Baltarusios klastojami dokumentai ir vežama viskas, kas įmanoma. Tikslas – sujaukti ES rinkas, nutraukyti grandines, paveikti vietos ūkininkus, augintojus. Tai signalas vyriausybėms, kad laikas užsidrausti produktų importą, kurių užsiauginame pakankamai, iš Rusijos ir Baltarusios, ką jau padarė Latvija ir kitos šalys“, – pasakoja Seimo narys, demokratas Kęstutis Mažeika. 

Žadami didesni muitai

Žemės ūkio ministras žada įvertinti daržovių augintojų skundus ir siūlyti ES mastu padidinti muitus visai rusiškai ir baltarusiškai žemės ūkio produkcijai.

„Lietuva vienašališkai muitų negali nustatyti, tokia ES sutartis. Rusiškos daržovės plūsta per Lenkiją. Situaciją reikia papildomai vertinti ir vertiname. Siekiame, kad muito dydis būtų išplėstas ne tik grūdams ir aliejiniams augalams, bet ir plačiai produktų grupei. Kalbu apie importą iš Rusijos. Spręsis ši problema bendrai per ES instrumentus“, – sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. 

Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija ir Čekija jau praėjusį mėnesį paragino Europos Komisiją apriboti Rusijos ir Baltarusios kilmės maisto produktų importą į Bendriją. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas pripažįsta, kad šių ribojimų įvedimo dar reikės palaukti.

„Įvardina, kad stengiasi labai greitai, bet tai didžiulė sunki mašina, kurią išsiūbuoti reikia laiko. Bet politiniai apsisprendimai jau tokie yra. Du trečdaliai ES valstybių narių ūkininkai streikavo. Tai reiškia, kad tikrai yra blogai“, – kalba Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis. 

Reaguodama į ūkininkų skundus, nuo praėjusio mėnesio vidurio Lietuvos veterinarijos tarnyba griežčiau ėmė tikrinti grūdų ir kruopų siuntas iš Rusijos ir Baltarusios ir praneša, kad tokie tikrinimai duoda rezultatus – importas sumažėjo 10 kartų.

Daugiau sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.