Medikai stebisi, mat iš Lietuvos žmones turėtų išginti nebent tyrimai, kurie čia neatliekami, nes pats gydymas čia niekuo nesiskiria nuo užsienio. Valstybinė ligonių kasa skaičiuoja tokių pacientų prašymų kompensuoti gydymą užsienyje šiemet sulaukusi net kone dvigubai daugiau nei praėjusiais metais. Ir tik vos vienas kitas išvyko dėl to, kad Lietuvoje neatliekami vieni ar kiti tyrimai.
Išvažiuojama ir dėl to, kaip aiškinama, kad užsienio medikai turi daugiau patirties, dėl neva mažesnių eilių pas specialistus, ar pigesnių kai kurių paslaugų. Kiti gi, kaip priduriama, mano, jog užsienyje ir žolė žalesnė, tad tikimasi, kad gydymas bus efektyvesnis.
Dažniausiai lietuvaičiai renkasi kaimyninės Latvijos ar tolimesnės Europos sąjungos šalies – Vokietijos klinikų specialistus. Daugiau nei dešimtmetį Vokietijoje gyvenanti Agnė stebisi žmonių noru sveikatos semtis iš užsienio medikų.
Mat ir ten reikia mėnesiais laukti vizito pas gydytojus, taip pat reikia laukti eilėje atėjus pas šeimos gydytoją. Kaip ir Lietuvoje, taip ir ten, kiekvienas pacientas turi galimybę rinktis patikusius gydytojus. Skirtumas nebent tas, kad bent jau Vokietijoje eilėse nelaukia pinigų turintys verslininkai.
Vis gi pasirinkus gydymui kitą šalį, reikia sutvarkyti daugybę dokumentų. Pacientas turi pirmiausia gauti savo gydytojo siuntimą. Grįžęs po gydymo, per metus jis gali kreiptis į teritorinę ligonių kasą su prašymu gauti kompensaciją už patirtas gydymo išlaidas.
Dažniausiai užsienio šalyse lietuviai prašo ginekologų, oftalmologų, neurochirurgų paslaugų. Didžiausia šį pusmetį lietuvio sumokėta suma užsienio klinikai – beveik dvidešimt devyni tūkstančiai eurų už onkologinės ligos ištyrimą ir gydymą Vokietijoje. Iš PSD fondo pacientui buvo kompensuota vos tris tūkstančiai eurų.
