Lietuvos ekonomikos specialistai pašiurpę. Užvakar Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat" pranešė, kad 2009 m. Lietuvą paliko net 6,2 proc. gyventojų – daugiausia visoje ES. „To buvo galima tikėtis, bet skaičius vis tiek sukrėtė. Jei emigracijos tempai nemažės, mūsų valstybė gali atsidurti labai sunkioje padėtyje", – „Respublikai" tvirtino ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka.
Skaičius šeši su trupučiu procento reiškia, kad vos per vienus metus Lietuvą paliko maždaug 200 tūkst. gyventojų. Tai apie dvidešimt tūkstančių daugiau, nei gyvena Klaipėdoje. „Yra daug versijų, kodėl žmonės palieka Tėvynę. Bet neabejotinai pati svarbiausia tarp jų – katastrofiškai smunkanti šalies ekonomika, visuotinis skurdas, begėdiškai maži atlyginimai", – sakė R.Lazutka. Kaip tyčia, beveik tuo pat metu „Eurostat" paskelbė ir kitus duomenis, iš kurių aiškiai matyti, kad mūsų šalyje minimalus darbo užmokestis yra vienas mažiausių ES ir siekia vos 232 eurus. Pagal šį rodiklį Bendrijoje mus “lenkia" tik Bulgarija (123 eurai) ir Rumunija (142 eurai).
Emigracija vietoj sukilimo
Kitas ekonomistas Povilas Gylys „Respublikai" tvirtino, kad mūsų šalis dėl neapgalvotų valdžios veiksmų ir sukurtos baimės atmosferos įvarė šalį į ydingą ratą, iš kurio žmonės ir stengiasi pasprukti. „Užpernai valdančiosios daugumos per vieną naktį padaryti sprendimai sudavė beveik mirtiną smūgį mūsų nacionaliniam produktui. Automatiškai nukentėjo valstybės biudžetas – juk iš mažesnio produkto jį daug sunkiau surinkti nei iš didesnio. Verslas neteko didelės dalies valstybės užsakymų ir pradėjo trauktis. Mažėjo atlyginimai, augo bedarbių armija. Jos skaičius dabar siekia 330 tūkstančių, arba net 10 proc. viso gyventojų skaičiaus. Ir tai – labai daug. Manau, jei neturėtume atvirų sienų su ES ir nebūtų galimybės emigruoti, alkani ir pikti žmonės Lietuvoje būtų sukėlę sukilimą", – dėstė P.Gylys.
Pasak ekonomisto, dėl emigracijos nuolat mažėjant gyventojų sukuriamas ir mažesnis nacionalinis produktas. „Štai ir atsiduriame ydingame rate. Mažesnis produktas reiškia sumenkusį biudžetą, mažėja užsakymų verslui, menksta algos, žmonės tampa bedarbiais ir vyksta į užsienį – žodžiu, ratas sukasi", – sakė P.Gylys.
Kritikos strėlės – monopoliams
Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos (LVDK) direktorius dėl nežabotos emigracijos irgi kaltino šalies valdžią. Tačiau dėl to, kad ši nesugeba pažaboti monopolijų. „Kodėl Lietuvoje algos vienos mažiausių Europoje? Ogi dėl to, kad visose gyvybiškai svarbiose verslo srityse yra įsigalėjusios monopolijos. Jos nesuinteresuotos kelti žmonėms algų, nes ir taip žino, kad potencialiems darbuotojams nėra kur dėtis. Padėtį galėtų išgelbėti smulkusis verslas. Tačiau valdžia tiktai vaidina, kad jam padeda, o iš tiesų nė piršto nepajudina, kad jį palaikytų", – „Respublikai" pasakojo D.Arlauskas.
Anot jo, kai kuriose Skandinavijos šalyse, sakykim, atidariusiam mažą parduotuvę verslininkui neatlygintinai superkama įranga, taikomos pačios įvairiausios mokesčių lengvatos. „Pas mus apie tai tiktai kalbama, o iš tiesų nieko nedaroma", – sakė LVDK vadovas.
Profesoriaus R.Lazutkos nuomone, artimoje ateityje, ypač kai siautėja krizė, milžiniška emigracija gali turėti ir teigiamų padarinių. „Vienam ar kitam žmogui išvykus iš šalies sumažėja pretendentų į laisvas darbo vietas. Gavęs darbą užsienyje emigrantas padeda šeimai siųsdamas į Lietuvą pinigus. Emigravusiam žmogui nebereikia ir iš valstybės kišenės mokamų pašalpų", – vardijo ekonomistas.
Tačiau, tvirtino R.Lazutka, žvelgiant į tolimą ateitį nežabota emigracija iš šalies gali virsti katastrofa. „Pirmiausia nebeliks kas pensininkams uždirba pensijas. Tačiau iš dirbančiųjų kišenės paimami pinigai ne vien pensijoms ar pašalpoms. Dirbantieji taip pat išlaiko armiją, policiją, kitas valdžios bei valdymo institucijas. Sakykite, kas bus, kai viešojo sektoriaus darbuotojams nebeliks iš ko mokėti atlyginimų, apmokėti telefono, nuomos ar šildymo sąskaitų? Neabejotina, kad tokiu atveju valstybė atsidurtų labai sunkioje padėtyje", – tikino R.Lazutka.
