Verta paminėti, kad automobilių rinką taip pat formavo ir Ukrainos valdžios sumanymas, kai nuo 2019-ųjų vasario 22 dienos, panaikinus mokestinę lengvatą registruoti iš Europos Sąjungos atvežtus automobilius, ženkliai sumažėjo ir iš Lietuvos į Ukrainą išvežamų naudotų automobilių skaičius.
Tačiau svarbiausias faktorius rinkos pokyčiams tapo vis dažniau linksniuojamas automobilių taršos mokestis. Mat nuo Naujųjų metų už registruojamą automobilį gali tekti sumokėti nuo kelių dešimčių iki 1280 eurų.
Ir nors antradienį Seimas nepritarė Aplinkos ministerijos teiktam automobilių taršos mokesčio projektui ir grąžino jį tobulinti, specialistai mano, kad, jei projektas bus priimtas iki Naujųjų – kokybės tikėtis nereikėtų, nes paruoštas taršių automobilių apmokestinimo planas bus patobulintas paskubomis.
Siūlomas taršos mokestis stums į šešėlį verslininkus
Net ir nepalaiminus taršos mokesčio projekto, paskutiniam 2019-ųjų ketvirčiui Autoplius.lt komunikacijos vadovas Matas Buzelis prognozuoja padidėjusį rinkos aktyvumą. Anot automobilių rinkos eksperto, naudotų transporto priemonių prekybos verslininkai galimai suskubs parduoti kuo daugiau naudotų automobilių iki Naujųjų metų.
„Tikėtina, kad Aplinkos ministerija savo siūlymą tvarkys tol, kol šiam bus uždegta žalia šviesa. Kokybės šio projekto eigoje tikėtis nereikėtų – darbai gali būti daromi paskubomis. Ir jeigu nuo sausio 1 dienos pirmą kartą Lietuvoje registruojamas automobilis bus apmokestintas už taršą, tikėtina, kad dalis skaidriai dirbančių verslininkų migruos į ir taip gana didelį šešėlį. Reikėtų ieškoti liberalesnių būdų, kaip mažinti taršą, formuoti vairuotojų nuomones, o ne riboti prekybą ar net nukirsti svarbią ekonomikos šaką“, – akcentuoja Autoplius.lt komunikacijos vadovas.
M. Buzelio teigimu, mažinti taršą būtų galima senesnių automobilių savininkus įpareigojant kasmet atlikti techninę apžiūrą.
„Jei seno automobilio savininkui kasmet reikėtų investuoti didelę sumą tam, kad transporto priemonė praeitų techninę apžiūrą, manau, kad savininkas pasvarstytų, ar toks automobilis jam reikalingas“, – pastebi M. Buzelis.
„Tvarus taršos mokestis turi būti periodiškas. Taip pat reikia nepalikti labiausiai pažeidžiamų socialinių sluoksnių be pasirinkimo laisvės, o už taršą mokama pinigų suma turi priklausyti ne nuo to, kaip dažnai perkamas ir parduodamas automobilis, o nuo konkretaus automobilio taršos. Kol su Lietuvos automobilių parku žaidžiantys Lietuvos organai to nesupras, tol realios naudos pasiekti nepavyks. Būtų liūdna, jeigu už transporto priemonių taršą surinkti pinigai būtų panaudoti ne realiam automobilių taršos mažinimui, o biudžeto skylių lopymui“, – teigia Matas Buzelis.
Dėl taršos mokesčio mažėja dyzelinių automobilių pirkėjų
Iš visų į Lietuvą pastoviai registracijai įvežtų automobilių 71 proc. dalį praėjusį ketvirtį sudarė dyzeliniai. Šio degalų tipo rinkos dalis sumenko 2,5 proc. punkto. Tokia, sąlyginai maža dyzelinių automobilių paklausa, pasak M. Buzelio, nematyta per pastaruosius dešimt metų. Guodžia ir tai, kad pagal importuojamus alternatyviais degalais varomus automobilius Lietuva išlaiko geriausią poziciją Baltijos šalių kontekste.
„Sumažėję prestižinių bei dyzelinių automobilių sandorių kiekiai rodo, kad vairuotojai nežino, kokio siurprizo tikėtis iš valstybės: ar kitąmet jų piniginės tuštės, ar ne. Prasta šio mokesčio koncepcija, sunkiai paaiškinama logika ir beveik neegzistuojanti komunikacija apie tikslus ar galimus rezultatus skubina pirkėjus keisti savo įpročius. Tai pastebime jau dabar“, – teigia Matas Buzelis.
Importuojami naujesni automobiliai
Automobilių rinkos ekspertas pažymi, kad trečiąjį šių metų ketvirtį net 15 proc. arba 600 eurų padidėjo vidutinė naudoto automobilio rinkos kaina – ji pasiekė 4400 eurų ribą. Tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu šis rodiklis siekė 3800 eurų. Tačiau anot M. Buzelio, tai nereiškia, kad naudoti automobiliai per metus taip stipriai pabrango, mat pastebimas padidėjęs naujesnių automobilių perkamumas.
„Liepos – rugsėjo mėnesiais į šalį buvo įvežta mažesnė senų bei didesnė naujesnių automobilių proporcija. Pernai 16–20 metų amžiaus grupės M1 ir N1 transporto priemonės sudarė 17,1 proc. importo rinkos, o šiais metais jų rinkos dalis sumažėjo iki 12,9 proc. Populiariausia, 11–15 metų amžiaus grupė sudarė 44,8 proc. importo rinkos – 2 proc. punktais mažiau nei prieš metus. Džiugu tai, kad atitinkamomis rinkos dalimis paaugo naujesnių amžiaus grupių automobilių proporcijos“, – pasikeitusį pirkėjų pasirinkimą įvardija Matas Buzelis.
Naujų automobilių rinka augo, tačiau yra vienas „bet“
Naujų automobilių rinkoje trečiąjį šių metų ketvirtį buvo užfiksuotas 33,5 proc. augimas. Per liepos – rugsėjo mėnesius Lietuvoje buvo užregistruota net 12,1 tūkst. naujų M1 bei N1 tipo lengvųjų transporto priemonių. Tačiau automobilių rinkos ekspertas pabrėžia, kad ne viskas taip pozityvu, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio.
„Antrąjį ketvirtį naujų automobilių sandorių skaičius šoktelėjo net iki 14,6 tūkst., tačiau net 6,7 tūkst. buvo reeksportuota. Reeksportas perkopė 45 proc. visos naujų automobilių rinkos. Beveik kas antras naujas lengvasis automobilis net fiziškai nepasiekia Lietuvos. Pagal tūkstančiui gyventojų atitenkančių naujų automobilių kiekį vis dar esame Europos Sąjungos uodegoje“, – naujų automobilių rinkos burbulą komentuoja M. Buzelis.
