Gyvūnų prieglaudoje po žolę lakstantis labradoro retriveris Marlis nepanašus į ligotą ar susenusį šunį. Marliui viso labo tik pusantrų metų, o draugystė su žmogumi šiam aktyviam šuniui – pats mieliausias užsiėmimas. Deja, prieš mėnesį šunelį jo šeimininkai paliko.
Užmigdyti ir niekam nedovanoti. Toks įsakymas nuskambėjo iš niekuo dėto šunelio šeimininkų, kurie tikino gyvūnų globėjus, kad Marliui reikalingos galinių kojų operacijos, atsieisiančios pusantro tūkstančio eurų. Tokių pinigų šeimininkai esą negali skirti, tad jų noras vienas – atsikratyti šunimi.
„Paskutiniu metu pastebėjau, kad tendencija yra pasiskaičiuoti, kas yra pigiau, ar yra pigiau gydyti, ar pigiau atiduot į prieglaudą, ar pigiau užmigdyti šunį. Ir jei yra pigiau užmigdyti šunį, tai, be abejonės, šeimininkas renkasi šį variantą“, - sako gyvūnų specialistė Eglė Mulevičiūtė.
Tačiau gyvūnų globėjai šio šunelio neužmigdė. Bus tiriama jo sveikatos būklė, o vėliau ieškoma mylinčių naujų šeimininkų. Tokių pamestinukų ir likimo valiai paliktų šunų čia galybė. Vieni išmetami į gatvę, kiti paliekami prie prieglaudos durų. Galima sakyti, jog padėtis gyvūnų prieglaudose – ekstremali. Narvai perpildyti ir jau neatitinka veterinarinių reikalavimų, ir kitos išeities nėra – gyvūnų daugėja, o išgelbėti norisi kiekvieną.
Specialistai, prižiūrintys šunis, sako, jog pastaruoju metu net nebėra skirtumo – veislinis šuo ar ne. Visų atsikratoma vienodai.
Gyvūnų prižiūrėtojai sako, kad žmonių sąmoningumas ir atsakomybė už savo augintinį vis mažėja. Ir atrodo, kad palikus savo numylėtą gyvūnėlį prieglaudoje, nieko neatsitiks, neva prieglauda juk tam ir skirta.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
