Lietuva pirmauja pagal automobilių, kaip pagrindinio tarpmiestinio keliavimo būdo, naudojimą visoje Europos Sąjungoje. Ne ką rečiau nuosavas transportas naudojamas ir miestuose.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, lengvaisiais automobiliais keliauja beveik 60 proc. tautiečių. Visgi, tokių pasirinkimų pasekmės gali būti mirtinos – Lietuvoje mirštamumas nuo automobilių išmetamų kietųjų dalelių, pasirodo, taip pat vienas didžiausių.
Europos statistikos departamentas (Eurostatas) skelbia, jog paskutiniais turimais duomenimis, lengvieji automobiliai visoje Europos Sąjungoje (ES) vis dar yra pats populiariausias susisiekimo būdas. Lietuva viena iš lyderių – čia automobilius gyventojai renkasi 91 proc. visų kelionių.
Rečiausiai automobiliais naudojamasi Čekijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Ten gyventojai yra labiau linkę rinktis viešąjį transportą. Tuo tarpu Lietuvoje, kartu ir Slovėnijoje bei Graikijoje, tokį susisiekimo būdą pasirenka tik vidutiniškai 2 proc. kelionių.
Susisiekimo ministerijos atstovų teigimu, dažnas naudojimasis automobiliu – patogumo reikalas, net jeigu tai ir reiškia, jog auga tiek šalies oro tarša, tiek mirtingumas nuo jos.
Naudoti automobilį pigu ir patogu
Pasak urbanisto, Kauno technologijos universiteto dėstytojo Martyno Marozo, įtakos turi ir tai, kad Lietuva yra viena iš šalių, kuriose turėti automobilį yra gana pigu.
„Kita vertus, tose šalyse, kurios apmokestina automobilius, kur netgi turėti nedidelį automobilį kainuoja daug, kur parkavimas brangus, tada automatiškai pasirinkimas yra kitas. Automobilis tampa priemone, kuria naudojasi išskirtiniais atvejais.
Gal ir pas mus tada kiekviena šeima turėtų ne po du automobilius“, – sako urbanistikos ekspertas.
Pasak Susisiekimo ministerijos, taip pat galima daryti prielaidą, jog vidutinis lietuvis tarpmiestinėms kelionėms renkasi automobilį dėl to, jog šalies kelių tinklas yra pakankamai tankus ir gerai išvystytas.
„Geležinkelių infrastruktūra, nors ir populiarėja, tačiau vis dar neužtikrina greitos ir patogios kelionės, o tarpmiestinį viešąjį transportą gyventojai renkasi rečiau dėl netinkamos važiavimo kokybės – senas autobusų parkas, ilgas kelionės laikas – ir didelio automobilizacijos lygio“, – rašoma ministerijos atsiųstame komentare.
Miestuose taip pat karaliauja automobiliai
Situacija kiek geresnė miestuose, tačiau net ir ten viešasis transportas ar kelionės pėsčiomis lieka paskutiniu tautiečių pasirinkimu.
2016-2019 m. duomenimis, miestuose kelionės vidutiniškai pasiskirsto taip: 25,8 proc. pėsčiųjų kelionių, 5,7 proc. dviračių kelionių, 12,3 proc. kelionių viešuoju transportu ir 56,1 proc. kelionių lengvuoju automobiliu.
Susisiekimo ministerija pabrėžia, jog iki 2030 m. pasitelkiant įvairias priemones keliones automobiliu planuojama sumažinti daugiau nei 14 proc. Kelionės viešuoju transportu turėtų išaugti beveik 6 proc.
M. Marozas teigia, jog viešojo transporto naudojimas yra tarsi užburtas ratas – nuo keliaujančiųjų skaičiaus priklauso ir jo kokybė. Kuo mažiau žmonių naudojasi visuomeniniu transportu, tuo mažiau lėšų yra skiriama jo tobulinimui.
„Tokiais atvejais kartais automobilis tampa vienintele susisiekimo priemone. {...} Būtų neblogai mūsų piliečius suvilioti ir išgyvendinti mitus, kad viešasis transportas yra tik asocialiems asmenims, yra nešvarus, važiuoja ne laiku ir panašiai. Aš pats automobilį naudoju tik važiuojant į kitą miestą, nes tikrai yra žymiai protingesnių alternatyvų", – aiškina M. Marozas.
Kai kuriais atvejais juostos, kurios galėtų būti skirtos viešajam transportui virsta parkavimo vietomis. Perteklinės stovėjimo vietos esą taip pat daro neigiamą įtaką, mat neretai žmonės, žinodami, jog visuomet ras kur pasistatyti automobilį, mieliau renkasi būtent jį, o ne bet kokią kitą transporto priemonę.
„Mes esame kažkada skaičiavę, kad vienam automobiliui Švedijoje tenka dvi su puse parkavimo vietos mieste. Lietuvoje aš manau, kad yra daugiau negu trys.
Vienai parkavimo vietai reikia apie 25 kvadratinių metrų. Čia atsiranda ir kitos problemos, kaip perkaitimai miestų dėl per didelio kietų dangų skaičiaus. Progresyviai mąstant, parkavimo vietų mažinimas būtų sveikintinas dalykas miestuose“, – sako urbanistas.
Mirčių netrūksta
Nors iš pirmo žvilgsnio kelionės automobiliu gali atrodyti kaip pats patogiausias ir galbūt greičiausias variantas, ekspertai atkreipia dėmesį ir į kiek liūdnesnius rodiklius – oro taršos.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) pateikiamais duomenimis, pagal mirčių nuo automobilių išmetamų kietųjų dalelių skaičių tenkantį milijonui gyventojų Lietuva gerokai lenkia tiek ES, tiek visų EBPO šalių vidurkį.
Lietuvoje milijonui gyventojų tenka 457 mirtys nuo į orą išmetamų kietųjų dalelių (KD2,5). ES vidurkis – 360, EBPO – 275 mirtys milijonui gyventojų.
Pasak Susisiekimo ministerijos, šiais metais galima tikėtis pokyčių šalies infrastruktūroje, galinčių sušvelninti kol kas pasiektus antirekordus.
„Šiais metais prasidės Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano bei Nacionalinio oro taršos mažinimo plano priemonių įgyvendinimas.
Numatomos tokios priemonės kaip viešųjų ir pusiau viešųjų elektromobilių įkrovimo prieigų informacinės sistemos sukūrimas, elektromobilių įsigijimo ir elektromobilių įkrovimo infrastruktūros įsigijimo ir įrengimo skatinimo tvarkos nustatymas, savivaldybių elektromobilių įkrovimo infrastruktūros planų parengimas bei atnaujinimas, mažos taršos transporto zonų miestuose nustatymas", – rašoma ministerijos tv3.lt atsiųstame komentare.
Urbanistas M. Marozas sako manantis, kad būtent viešojo transporto, dviračių ir pėsčiųjų infrastruktūros plėtra yra raktas tiek į taršos, tiek į automobilių naudojimo mažinimą.
„Tikimybė, kad turint itin patrauklų visuomeninį transportą, išvystytą dviračių infrastruktūrą, turint nepatrauklias sąlygas judėti automobiliu, sukursime pozityvią tendenciją ir nuo tų 90 proc. kelionių automobiliu, mes juo važiuosime bent jau tik pusę iš tų kelionių. Ir tai būtų didžiulis pasiekimas“, – sako M. Marozas.
