Dalia Asanavičiūtė: gyvenimas grįžo į vėžes, bet nerimo labai daug
Vasarą, iš karto po referendumo rezultatų suaktyvėję ksenofobiniai išpuoliai ir patyčios prieš Britanijoje gyvenančius Lietuvos piliečius sulaukė daug atgarsio žiniasklaidoje. Ir nors situacija stabilizavosi, pagrindo nerimauti Britanijoje gyvenantiems lietuviams pakanka.
„Iš karto po referendumo 4-5 kartus išaugo pranešimų dėl patyčių ir ksenofobinių išpuolių. Dabar situacija stabilizavosi, grįžo į įprastas vėžes ir padėtis nebėra eskaluojama. Tačiau nerimo ir įvairių baimių – apstu. Vieni žmonės baiminasi, kad priklausomai nuo pasirinkto išstojimo scenarijaus juos iš čia tiesiog iššluos, lieps išvykti. Tokie žmonės prieš šventes vykdami namo teiraujasi, ar galės sugrįžti“, – sako Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkė.
Kita dalis žmonių, pasak jos, rūpinasi, kaip pasikloti kuo tvirtesnį teisinį pagrindą likti šalyje, ir tikisi, kad susikurtas finansinis stabilumas, nekilnojamas turtas, Britanijos pilietybę turintys nepilnamečiai vaikai ar darbo santykiai bus pakankamas pretekstas likti šalyje.
„Vis daugiau žmonių svarsto, klausinėja, ar neverta tvarkytis dokumentų ir gauti leidimą nuolat gyventi šalyje (angl. - permanent residence). Turint šį dokumentą kitas žingsnis – pilietybė. Ir taip, šia kryptimi mąstančių žmonių daugėja, o prireikus rinktis, nenustebčiau, kad jie pasirinks gyvenimą čia“, – vyraujančias nuotaikas perteikia D.Asanavičiūtė.
Lietuvai „Brexit“ – šansas susigrąžinti emigravusiuosius
„Brexit“, priklausomai nuo pasirinkto scenarijaus ir tolimesnės įvykių raidos, Lietuvai galėtų tapti galimybe susigrąžinti bent dalį išvykusių piliečių. Tuo įsitikinęs Migracijos informacijos centro (MIC) programos „Renkuosi Lietuvą“ koordinatorius Justinas Uba.
„Situacija labai neaiški ir neapibrėžta, tad natūralu, kad nemažai nerimo. Girdime svarstymus, kad norintieji emigruoti galvoja, kaip čia nepavėlavus į galimai nuvažiuojantį traukinį. Tuo tarpu mes į susidariusią situaciją žiūrime kaip į galimybę pakviesti grįžti tuos, kurie apie tai galvojo, bet nesiryžo, arba tuos, kurie to vengė dėl savotiškos socialinės stigmos“, – aiškina J.Uba.
Anot jo, politinė valia, atvira pozicija, kad jie čia laukiami sugrįžti, dvigubos pilietybės klausimo sprendimas, palankios sugrįžimo sąlygos bei socialinės programos galėtų padėti apsispręsti Lietuvos naudai.
„Galimybės atsiveria, bet jas reikia išnaudoti. Savaime niekas nevyksta. Būtina išvykusiems parodyti, kokia reali situacija, kaip pasikeitė galimybės, kiek daug mūsų šalyje potencialo. Dažnai gyvenantys svetur slypinčių galimybių nepastebi, o baimės gali būti ir ne visada pagrįstos, dėl visuomenėje egzistuojančio nepasitenkimo daugeliu dalykų. Žmonių grįžimas, prisitraukimas atgal panašus į verslo ir investicijų prisitraukimą, todėl konkretūs veiksmai, vieno langelio principas, dvigubos pilietybės klausimo sprendimas tikrai padidintų mūsų šansus, nes, negalime būti naivūs – dėl šių žmonių konkuruojame su visa Europa ar net visu pasauliu. Mūsų pareiga pakviesti, parodyti, kas žmonių čia laukia, kokios galimybės atsiveria“, – sako projekto koordinatorius.
„Atsarginių“ šalių sąraše Lietuvos nėra
Tuo tarpu Didžiosios Britanijos lietuvių bendruomenės pirmininkės teigimu, atviro kvietimo gali ir neužtekti, nes žmonės įbauginti nestabilumo ir stebėdami situaciją Lietuvoje grįžti nenori, o kartais ir bijo.
„Žmonės galvoja, kad jei likti nepavyks, teks kažkur reemigruoti. Ir pirmi į galvą šaunantys variantai - Norvegija, Ispanija, Vokietija, Airija, Amerika, Kanada, Australija ar net Naujoji Zelandija. Lietuvos šitų šalių sąraše nėra. Nes žmonės bijo neužtikrintumo, bijo, kad grįžę neturės kuo užsiimti. Dar labai svarbus dalykas – fiziniai saitai su Lietuva dažnai yra nutraukti: turtas išparduotas, šeima ir giminė suvažiavusi čia. Su Lietuva tuos žmones dažnai labai mažai kas sieja, todėl preteksto grįžti jie neturi“, – sako D.Asanavičiūtė
Pasak jos, nors nostalgiškas noras sugrįžti persmelkia daugelį išvykusiųjų, didžioji jų dalis grįš nebent ramiai praleisti pensijos.
„Situacija tokia, kad žmonės jei ir svarsto apie grįžimą, tai nebent sulaukę pensinio amžiaus. Tokia realybė. Žiūrinti į tai, kas vyksta Lietuvoje iš šono grįžti pakankamai baisu. Neapleidžia jausmas, kad tu grįši patikėjęs, jog viskas gal ir neblogai, o tave apgaus. Kai kurie pažadai gal ir viliotų, bet pernelyg daug pavyzdžių, kai jie netęsimi. Juk net naujos Vyriausybės programoje globalios Lietuvos sąvokos nebeliko. Kiti sakys, jog tai gerai, nes esą nebeliko susiskaldymo. Bet išvykusiems tai kelia visai kitokius jausmus ir mintis. Atrodo, kad mes Lietuvai nebereikalingi“, – Britanijoje gyvenančių tautiečių nuotaikas reziumuoja bendruomenės pirmininkė.
