Kaip nurodo Lietuvos Teisingumo ministerija, pakaktų, kad JAE patenkintų merginos malonės prašymą būti perkeltai, arba jei Lietuva ir JAE sudarytų sutartį dėl nuteistųjų perdavimo, tačiau kol kas šios derybos stringa.
Tačiau atsirado viltis ir tikimasi, kad pasibaigus musulmonams svarbiai šventei Ramadanui JAE patenkins E. Sedleckaitės malonės prašymą. Ramadanas prasideda balandžio 13 d. ir baigiasi gegužės 12-ąją.
Nuteista kalėti iki gyvos galvos
Kaip portalui 15min pasakojo Emilijos mama Simona Sedleckaitė, 2010 m. ji su savo vaikais išvyko gyventi į Angliją. Ten dirbo, norėjo užtikrinti vaikams geresnes gyvenimo sąlygas. Po penkerių metų, 2015 m., Simona nusprendė grįžti į Lietuvą, kartu norėjo pasiimti ir dukrą Emiliją. Tačiau ji į tėvynę su mama nusprendė negrįžti ir kuriam laikui pasiliko užsienyje.
Pabaigusi koledžą Emilija įgavo sporto trenerės specialybę, buvo sportininkė. Likusi Anglijoje planavo ieškotis darbo, o 2016 m. su draugais išvyko į JAE, keletą mėnesių gyventi ir dirbti planavo ten.
Kurį laiką praleidus JAE ir besiruošiant keliauti į Lietuvą, kaip sako Emilijos mama S. Sedleckaitė, mergina buvo pakišta. Prieš kelionę namo Emilija apsistojo viešbutyje. Vienas iš Emilijos pažįstamų jos kambario seife paliko narkotikų. Netrukus Emilija buvo suimta ir apkaltinta narkotikų disponavimu su tikslu juos platinti.
Emilija JAE buvo teisiama tris kartus. Pirmasis teismas merginai skyrė baudą ir kalėti pusantrų metų, antrasis skyrė deportaciją, tačiau trečiasis merginą kalėjime įkalino iki gyvos galvos. Emilijai trečiojo teismo metu buvo 21-eri, o toks amžius JAE jau yra laikomas pilnametyste.
S. Sedleckaitė rašė keletą malonės prašymų JAE, tačiau Emilijai grįžti į Lietuvą nebuvo leista. Tuo metu Lietuva dar neturėjo savo ambasados JAE, tad S. Sedleckaitei buvo pasakyta, kad išspręsti Emilijos situaciją turėtų padėti oficialūs valstybės asmenys.
2020 m. kovą JAE pradėjo veikti Lietuvos ambasada, tačiau Emilija vis dar yra Abu Dabio kalėjime.
Lietuva ir JAE neturi nuteistųjų perdavimo sutarties
Portalui tv3.lt su Lietuvos ambasadoriumi JAE Edminu Bagdonu susisiekti nepavyko. Pateikus ambasadai užklausą el. paštu, žurnalistai informuoti, kad ambasadorius yra išvykęs iš JAE, o komentarą dėl E. Sedleckaitės pateikė ministras patarėjas Arvydas Naujokaitis.
„Ambasada šiuo metu neturi reikšmingų naujienų dėl Lietuvos Respublikos pilietės Emilijos Sedleckaitės, kuri atlieka laisvės atėmimo bausmę vienoje iš Abu Dabio moterų įkalinimo įstaigų pagal įsiteisėjusį vietos teismo sprendimą.
Galime patvirtinti, kad ambasados JAE diplomatai nuolat bendrauja su įkalintąja piliete, teikia Lietuvos Respublikos Konsuliniame statute numatytą pagalbą atliekantiems bausmę asmenims.
Kartu yra palaikomas ryšys ir su Emilijos artimaisiais. Taip pat ambasada kontaktuoja su JAE valdžios institucijomis su pilietės situacija susijusiais klausimais“, – rašoma ambasados komentare tv3.lt.
Kaip rašo A. Naujokaitis, išspręsti E. Sedleckaitės deportavimo į Lietuvą klausimą trukdo tai, kad Lietuva ir JAE dar neturi nuteistųjų asmenų perdavimo sutarties.
„Tokios sutarties projektas diplomatiniais kanalais perduotas JAE 2018 m. Užsienio reikalų ministerija vien 2020 m. kelis kartus tarpininkavo perduodant už šios sutarties parengimą atsakingos Teisingumo ministerijos pasiūlymus JAE organizuoti derybas (naujausias pateiktas pasiūlymas – surengti derybas 2021 m. kovą ar bet kuriuo JAE pusei patogiu metu vaizdo konferencijos būdu), tačiau atsakymų kol kas nesulaukta“, – rašoma A. Naujokaičio laiške.
Kaip viena galimybių, padėsiančių E. Sedleckaitei grįžti į Lietuvą, ambasados teigimu, būtų JAE institucijų sprendimas tenkinti malonės prašymą. Kaip anksčiau skelbta žiniasklaidoje, S. Sadleckaitė yra parašiusi jau kelis malonės prašymus, tačiau atsakymo į juos nesulaukė.
Teisingumo ministerija dėl sutarties derasi
Teisingumo ministerija tv3.lt informuoja, kad šiuo metu JAE yra svarstomas ir sprendžiamas klausimas dėl pateikto malonės prašymo. Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska sako, kad jei prašymas būtų patenkintas, E. Sedleckaitė galėtų grįžti į Lietuvą ir jai nereikėtų atlikti JAE paskirtos bausmės.
„Ministerijos žiniomis ir pagal Lietuvos ambasados JAE informaciją, prieš prasidedant didelei visam musulmoniškam pasauliui svarbiai Ramadano šventei (pradžia balandžio 13 d.), yra sprendžiama dėl malonės prašymų“, – tv3.lt rašo E. Dobrovolska.
JAE nėra prisijungę prie 1983 m. Europos nuteistųjų asmenų perdavimo konvencijos. Teisingumo ministerija yra pradėjusi derybas su JAE dėl sutarties dėl nuteistųjų asmenų perdavimo.
„Deja, derybos nevyksta sklandžiai, JAE pusė nebendradarbiauja dėl sutarties rengimo. Teisingumo ministerija jau keletą kartų per Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją kreipėsi į JAE, siūlydama surengti derybas arba derybas vykdyti vaizdo konferencijos būdu. Paskutinį kartą kreipėmės 2021 kovo 2 d., atsakymo kol kas nesame gavę. Tad nesant teisiniam pagrindui, JAE nesutinka perduoti asmens bausmei atlikti“, – komentuoja E. Dobrovolska.
Kaip nurodoma Teisingumo ministerijos parengtoje pažymoje dėl E. Sedleckaitės, „yra galimybė sudaryti ad hoc susitarimą, bet jis, tikėtina, užtruktų. Taip pat, esant labai dideliems teisiniams ir kultūriniams skirtumams tarp valstybių, būtų sunku susitarti dėl visiems priimtino turinio.“
2020 m. rugpjūčio 20 d. buvęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius per Lietuvos ambasadą JAE kreipėsi į JAE teisingumo ministrą ir prašė padėti išspręsti susidariusią situaciją bei padėti E. Sedleckaitei grįžti į Lietuvą. Pageidavimą dėl merginos perkėlimo į Lietuvą yra išreiškusi jos mama.
Teisingumo ministerija informuoja, kad oficialaus atsakymo į E. Jankevičiaus kreipimąsi negauta.
„Keliais kanalais buvo kontaktuojama su mums žinomu JAE teisingumo ministerijos asmeniu, atsakingu už tarptautinį bendradarbiavimą. Atsakymą lapkričio 23 d. gavo Teisingumo ministerijos atašė Briuselyje. Jame nurodyta, kad pagal nacionalinę JAE teisę neįmanoma perduoti asmens laisvės atėmimo bausmei atlikti į kitą valstybę be tarptautinės sutarties, todėl siūlo spartinti derybas dėl dvišalės sutarties“, – nurodoma Teisingumo ministerijos pažymoje.
Kreipėsi ir į Europos Komisiją
2020 m. rugpjūčio 24 d. E. Jankevičius kreipėsi į Europos Komisarą. Ministras teiravosi, ar Komisija galėtų imtis kokių nors veiksmų sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Pernai spalio 15 d. buvo gautas atsakymas, kad tokių galimybių Komisija neturi ir kad geriausia išeitis yra dvišalė sutartis. Nurodyta, kad tokiai neegzistuojant, sprendimo reikėtų ieškoti diplomatiniais kanalais.
2020 m. rugsėjo 30 d. tuometinis Teisingumo ministras laišku kreipėsi į Europos Sąjungos (ES) ambasadorių JAE. Taip pat buvo prašyta padėti spręsti E. Sedleckaitės klausimą.
„Spalio 19 d. gautas atsakymas, kuris iš esmės yra analogiškas Europos Komisijos atsakymui, kad padėti galimybių neturi, iš esmės atsakyme referuojama į Europos teisingumo komisaro atsakymą“, – nurodoma Teisingumo ministerijos pažymoje.
Pernai spalį ES teisingumo ministrų taryboje buvo iškeltas klausimas dėl ES piliečių grąžinimo iš trečiųjų valstybių į gimtąją šalį laisvės atėmimo bausmei atlikti. Iniciatyvos tikslas – pasiekti susitarimą tarp ES ir trečiųjų valstybių dėl nuteistųjų grąžinimo į gimtąją šalį.
Šis klausimas perduotas ES tarybos ekspertų darbo grupei. Jos posėdis vyko 2020 m. gruodžio 17 d.
„Po ekspertų diskusijų Pirmininkaujantis apibendrino, kad ES veiksmai raginant trečiąsias šalis prisijungti prie 1983 m. Europos Tarybos Konvencijos yra reikalingi, keitimasis gerąja praktika yra gera priemonė, bet nematė daugumos palaikymo platesniems ES veiksmams“, – nurodo Teisingumo ministerija.
Kiti Teisingumo ministerijos žingsniai
2020 m. spalio 20 d. Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių taryba Muftiatas kreipėsi į JAE prezidentą ir Abu Dabio sosto įpėdinį taip pat prašydama perkelti E. Sedleckaitę likusią bausmę atlikti Lietuvoje.
Pernai spalį dėl klausimo sprendimo Eurojust iniciavo bylą su JAE. Netrukus gautas JAE atsakymas, kad šalis kontaktuoja su Lietuvos Briuselio atašė ir kad reikia rengti dvišalę sutartį. Lapkritį kreiptasi į Lietuvos Užsienio ministeriją su prašymu perduoti JAE prašymą paspartinti derybas dėl sutarties, buvo pasiūlyta derybas rengti šiemet kovo pradžioje, tačiau atsakymo nesulaukta. Kovo pradžioje Teisingumo ministerija JAE pasiūlė derybas rengti birželio 22–25 dienomis arba kitu JAE priimtinu laiku, atsakymo taip pat nesulaukta.
2020 m. lapkritį buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontora GLIMSTEDT. Kaip nurodo Teisingumo ministerija, kontora tarpininkauja tarp Teisingumo ministerijos ir JAE advokatų, kurie už užmokestį parengė malonės prašymą. Ši sutartis baigė galioti šių metų vasarį.
JAE advokatų patarimu 2020 m. gruodžio 10 d. buvo išsiųstas Teisingumo ministro kreipimasis į JAE generalinį prokurorą dėl E. Sedleckaitės paleidimo iš kalėjimo vietos malonės tvarka. Šis kreipimasis buvo pridėtas prie malonės prašymo, kuris pateiktas 2020 m. gruodžio 11 d.
JAE atsakymo į šį kreipimąsi taip pat dar nepateikė, sprendimo dėl malonės prašymo taip pat dar nėra. Jei malonės prašymas bus patenkintas, Teisingumo ministerija nurodo, kad JAE advokatams per GLIMSTEDT reikės sumokėti 2500 eurų vadinamąjį „sėkmės mokestį“.
2020 m. gruodžio 29 d. Vatikano valstybės sekretorius informavo Teisingumo ministeriją, kad „kreipėsi į JAE valdžią prašydamas humanitariško sprendimo dėl Emilijos Sedleckaitės perkėlimo į Lietuvą likusiai laisvės atėmimo bausmės daliai atlikti.“
E. Sadleckaitė kalėti iki gyvos galvos buvo nubausta už narkotikų disponavimą su tikslu juos platinti. Padarius tokį patį nusikaltimą Lietuvoje, maksimali laisvės atėmimo bausmė siekia 15 metų.
Teisingumo ministerijai iš viso yra žinoma apie du atvejus, kai lietuviai užsienyje yra nuteisti laisvės atėmimo bausmėmis iki gyvos galvos, antrasis atvejis – Indonezijoje.
