Vilnietė Teresė Astrauskaitė prašo „Šiaulių krašto“ skaitytojų pagalbos ieškant Felikso Šemetos giminių. Sibire nužudyto ir palaidoto vyro šaknys – Šiauliuose. Galbūt yra likę Felikso Šemetos brolių Aleksandro ir Ipolito palikuonių. Šemetų šeima valdė ūkį prie grafo Zubovo dvaro. Feliksas kartu su broliais Aleksandru ir Ipolitu buvo sukūrę Kužių būrį kovai su bermontininkais. Šemetų šeimos ieško Felikso anūkė – Lietuvaitės dukra Marina Šemet, gyvenanti Ust Ilimske (Rusija).
Tėvo istoriją rinko nesantuokinis sūnus
Daugiausia tėvo F. Šemetos biografijos faktų yra surinkęs jo nesantuokinis sūnus rašytojas – disidentas Leonidas Borodinas, kuris mirė 2011 metais Maskvoje, savo tėvo giminių taip ir nesuradęs.
L. Borodinas žinojo, kad prie Šiaulių XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje gyvenusi Kazimiero Šemetos šeima, turėjusi ir lietuviškų, ir lenkiškų šaknų. K. Šemeta turėjo tris sūnus: Feliksą, Joną ir Aleksą (?). F. Šemeta gimęs 1899 metais.
1918 metais, kai Vokietija kapituliavo, o vokiečiai stichiškai traukdamiesi į Vokietiją grobė pasitaikiusius pakeliui kaimus, apsisaugoti nuo plėšimų buvo sukurti savigynos būriai. Vienam iš jų vadovavo Kazimieras Šemeta su sūnumis.
L. Borodinas užsimena, kad kalėdamas kaip politinis kalinys lageryje buvo sutikęs žmogų, kuris kaip tik tuo laiku buvo dirbęs Šiaulių burmistro raštininku. Jis pasakojęs, kad kai Šiaulių burmistras lankydavęs savo valdomas žemes, visada apsistodavęs pas Šemetas. Raštininkas pasakojęs, kad Šemetų vienkiemis buvęs turtingas: būta arklių, karvių, žemės ir apie dešimtį samdinių. Visi Šemetos dirbę drauge su samdiniais, išskyrus sūnų Joną, kuris sirgo tuberkulioze ir mirė 1936 metais Kryme.
1919 metais kilus Lietuvos ir Lenkijos konfliktui, Feliksas Šemeta vadovavo partizanų būriui, o pirmąjį karinį laipsnį gavo dirbdamas Lietuvos žvalgyboje.
Visa ši informacija L. Borodino gauta iš Irkutsko saugumo.
Pasikėsinimas į Prezidentą ar premjerą?
L. Borodinas paliktuose raštuose rašė apie politinius įvykius Lietuvoje. L. Borodino raštuose teigiama, kad tuometis Lietuvos prezidentas (L. Borodino rašte minimas tiesiog prezidentas, nors tuo metu Lietuvos Prezidentu buvo Antanas Smetona – red. past.) norėjo baigti lenkų ir lietuvių nesutarimus, o generalinis štabas tam prieštaravęs. Kilęs konfliktas su generaliniu štabu. L. Borodinas teigia, kad žvalgyba norėjusi nušalinti Prezidentą, o pasikėsinimas buvo pavestas Feliksui Šemetai ir dar vienam žvalgybos karininkui. Esą jie sprogdino namą.
Nors yra išlikęs ir kitas dokumentas – apklausos protokolas, kuriame rašoma, kad F. Šemeta kėsinosi ne į Prezidentą, o į ministrą pirmininką Galvanauską. Kuris faktas yra tikras?
Vėliau išaiškėjo pasikėsinimą surengusių žvalgybininkų vardai. F. Šemetai buvo rekomenduojama skubiai palikti Lietuvą, nusigauti iki Maskvos, gauti naujus dokumentus ir įsidarbinti kur nors netoli Lietuvos sienos.
Sieną kirsti F. Šemeta turėjo Latvijoje, bet latvių žvalgyba F. Šemetą sulaikė. F. Šemeta žvalgybininkams pasakęs, kad ieško darbo, todėl kirto sieną, buvo nuteistas penkeriems metams ir išsiųstas į Solovkus, po bausmės atlikimo išsiųstas į Sibirą, iš pradžių į Tuluną, vėliau atsidūrė Irkutske.
Dirbdamas staliumi Irkutsko bibliotekoje, F. Šemeta buvo apkaltintas trockizmu ir už tai gavo 10 metų kalėjimo. Tačiau netrukus jis apkaltintas šnipinėjimu. F. Šemeta už tai buvo nuteistas sušaudyti. Nuosprendis įvykdytas Maloj Pazvodnoj, kur jis ir galėjo būti palaidotas.
Ieško anūkė
Vilnietė T. Astrauskaitė, sužinojusi, kad F. Šemetos anūkė Marina Šemet, gyvenanti Ust Ilimske, ieško savo senelio F. Šemetos giminių Lietuvoje, nutarė jai padėti.
F. Šemeta Rusijoje buvo sukūręs šeimą ir susilaukė dviejų dukrų – Lietuvaitės ir Laimos.
Marina yra Lietuvaitės dukra. Marina T. Astrauskaitei laiškuose papasakojo, kad jos motina visą gyvenimą jautė baimę, nedrįso domėtis tėvo biografija ir tik netikėtas vienintelis susitikimas su broliu (L. Borodinu), praskleidė nežinios šydą ir pažadino norą surasti nukirstą vieną šeimos medžio šaką.
T. Astrauskaitė, suradusi internete informaciją apie surengtą pasikėsinimą į pirmąjį Lietuvos premjerą E. Galvanauską, parašė laišką istorikui Alfredui Bumblauskui.
Suradusi informacijos, kad Feliksas Šemeta, kartu su broliais buvo sukūrę Kužių būrį kovai su bermontininkais, T. Astrauskaitė kreipėsi į Kužių seniūniją, bet kol kas atsakymo negavo.
Ji parašiusi laišką ir į „Aušros“ muziejų, tačiau atsakymo taip pat nesulaukė. Kreipėsi į Lietuvos istorijos archyvą, buvo atsakyta, kad paieškos gali užtrukti keletą metų, be to, Marina negalinti tiek pinigų skirti paslaugai apmokėti.
Turi vilties rasti
„Sužinojusi, kad F. Šemeta, vedęs rusę moterį tolimame Sibire, savo dukras pavadino lietuviškais vardais, supratau, kad Feliksas tikrai buvo Lietuvos patriotas. Dukros jį prisimena kaip labai gerą mylintį tėvą, kurio labai anksti neteko. Marinos motina, vardu Lietuvaitė (toks vardas turbūt vienintelis pasaulyje) nežinojo savo vardo prasmės ir nesuprato, kodėl ją tėvas visada vadindavo Litovočka. Dukros prisimena, kad jos buvo gavusios po labai gražius kailinukus iš Lietuvos – vadinasi, siuntinius Felikso šeimai siųsdavo giminės, galbūt net iš Šiaulių, kurie galbūt ir galėtų atsiliepti. Dukroms mokykloje dėl tėvo kilmės teko kęsti patyčias, jas vadino fašistėmis“, – laiške redakcijai rašo T. Astrauskaitė.
„Nuo to momento, kai aš atsiliepiau į Marinos prašymą, jos kiekvieną rytą keliasi su viltimi, kad sulauks žinių iš Lietuvos. Laikas bėga greitai ne jų naudai, todėl norisi kaip galima greičiau nors ką sužinoti apie jų lietuviškas šaknis. Suprantu, kad per šimtmetį pasikeitė ne viena giminės karta, tačiau žmonių atmintyje turėtų būti išlikusi Šemetų istorija. Jeigu dar gyvos Felikso Šemetos dukros, galbūt, dar gyvi ir jo brolio Alekso vaikai, anūkai“, – laišką baigia T. Astrauskaitė.
