Albinas Čaplikas VL žurnalistas
Šią savaitę korupcijos problemas nagrinėjanti tarptautinė organizacija „Transparency International“, remdamasi įvairių šalių verslo atstovų apklausomis ir ekspertų tyrimais, paskelbė 177 pasaulio šalių korupcijos suvokimo indeksus.
Laipteliu aukščiau
Per metus Lietuvos įvaizdis pasaulyje šiek tiek pagerėjo. Šįmet iš 100 galimų balų (kuo jų daugiau, tuo įvertinimas geresnis) Lietuva gavo 57 balus ir tarp 177 šalių užėmė 43 vietą, o Europoje – 20 vietą. 2012-aisiais Lietuva gavo 54 balus ir užėmė 48 vietą. „Iš šio indekso galime suprasti, kaip atrodome pasaulyje, kaip mus suvokia užsienio investuotojai“, – sakė „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas.
Mūsų kaimynai užima įvairias vietas. Štai Estija yra aukštoje 28 vietoje (68 balai), o Lenkija – 38 vietoje (60 balų), Latvija šiek tiek atsilieka – užima 49 vietą (53 balai), o Baltarusija ir Rusija – atitinkamai 123 (29 balai) ir 127 vietas (28 balai). Kaip ir ankstesniais metais, pirmąsias vietas užima Skandinavijos šalys. Šįmet lyderės yra dvi – 91 balą gavusią Daniją pasivijo Naujoji Zelandija. Tik dviem balais atsilieka Švedija ir Suomija. Toliau žengia Norvegija, Singapūras, Šveicarija, Nyderlandai, Kanada. Įdomu tai, kad Italija (43 balai) užima tik 69, o Graikija (40 balų) – tik 80 vietą. Sąrašo pabaigoje velkasi 8 balais įvertinti Afganistanas, Šiaurės Korėja ir Somalis.
Lemia pragyvenimo lygis
Šią vasarą „Transparency International“ atlikus tyrimus 107 pasaulio valstybėse, paaiškėjo, kad skaidriausiai įvertintos Danija, Suomija, Naujoji Zelandija, Švedija ir Singapūras, o labiausiai korumpuotos šalys yra Liberija, Mongolija, Venesuela, Zimbabvė ir Meksika.
Beje, ne tik Lietuvoje, bet ir labiausiai korumpuota šalimi pripažintoje Zimbabvėje žmonės teigia, kad labiausiai korumpuoti yra teismai ir policija. Neatsitiktinai korupcija ir žemas gyvenimo lygis yra tiesiogiai susiję. Štai gyvenimo lygį Zimbabvėje mums gal net sunku įsivaizduoti: šioje Afrikos šalyje vienam gyventojui BVP tenka tik 1 480 Lt (plg. Lietuvoje vienam gyventojui BVP tenka 38 066 Lt). Turbūt daugelis girdėjome apie šios šalies diktatoriaus Roberto Mugabės savivalę. Per paskutinius prezidento rinkimus jis tyčiojosi iš šalies gyventojų, naudojo smurtą, klastojo balsus ir gąsdino savo oponentus, todėl nenuostabu, kad daugiau kaip trys ketvirtadaliai Zimbabvės piliečių teigė, jog valdžioje paplitęs nesąžiningumas, kyšininkavimas, nepotizmas, savanaudiškumas ir kitos blogybės.
Trūksta apsaugos pranešėjams
Tačiau tikėtina, kad iš tikrųjų korupcija paplitusi labiau, nei teigiama oficialiai. Taip yra todėl, kad ne apie kiekvieną korupcijos atvejį sužinome. Štai prieš korupciją kovojanti piliečių grupė „Baltosios pirštinės“, atlikusi apklausą, nustatė, kad 64 proc. lietuvių mano, jog žmonių pranešimai apie korupciją teisėsaugos institucijoms padeda ją mažinti, tačiau net 65 proc. mano, kad apie korupcijos atvejus pranešti teisėsaugos struktūroms būtų nesaugu ir jų apsisprendimą lemtų aplinkybės.
Paradoksalu, kad toks gyventojų nepasitikėjimas padidėjo po STT, turinčios kovoti su korupcija, bandymų priversti žurnalistus atskleisti informacijos šaltinius. Nors pastarieji savo šaltinių neatskleidė, tačiau pavojus buvo kilęs. Beje, jau iki šio įvykio Lietuva ES vertinama kaip šalis, kuri neužtikrina tinkamos apsaugos asmenims, pranešantiems apie korupcijos pažeidimus. Šis priekaištas, be Lietuvos, dar pareikštas Bulgarijai, Ispanijai, Portugalijai, Slovakijai ir net mažiausiai korumpuotai Suomijai. Deja, ES geriausiai tokie asmenys ginami tik Liuksemburge, Rumunijoje, Slovėnijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Lietuvoje apie korupcinius pažeidimus pranešantys asmenys vis dar rizikuoja ne tik netekti darbo, bet ir patirti psichologinį spaudimą, grėsmė gali kilti net jų artimiesiems. Pasak „Baltųjų pirštinių“ iniciatoriaus Tado Langaičio, kaip tik dėl minėtų priežasčių tvirtai apsisprendusių pranešti apie korupciją lietuvių yra kur kas mažiau nei palaikančių ieškančius teisybės (palaiko 64 proc., o praneša tik apie 22 proc.).
Bando teisintis
Valdininkai dažnai bando teisintis, kad iš tikrųjų korupcijos nėra tiek daug, kiek apie ją kalbama. Netikėkite tokiais teiginiais. Trumpai paminėsiu tik didžiausius su korupcija susijusius lapkričio įvykius. Šią savaitę Šiauliuose sulaikytas įmonių bankroto administratorius įtariamas, kad lapkričio pabaigoje vykdydamas uždarosios akcinės bendrovės bankroto procedūras, iš bankrutuojančios įmonės savininko pareikalavo 200 000 Lt kyšio už tai, kad būtų nutraukta įmonės bankroto procedūra. Bankroto administratorius su 50 000 Lt įkalčiu bandė sprukti, bet buvo sulaikytas.
Lapkričio mėnesį Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Šiauliuose sulaikyti 7 asmenys atliekant ikiteisminį tyrimą dėl AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir jos dukterinės įmonės „Gelsauga“ vykdytų viešųjų pirkimų. Įtariama, jog kai kurie darbuotojai piktnaudžiavo tarnyba ir neskaidriai organizavo didelės vertės viešuosius pirkimus. Buvusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Rokiškio skyriaus direktorė Nijolė Valuckienė pripažinta kalta dėl kyšininkavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo ir jų panaudojimo organizavimo.
Alytuje sulaikytas advokatas K.Ž., galimai planavęs duoti kyšį prokurorui ir teisėjui, o Vilniuje sulaikytas Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnas įtariamas prekyba poveikiu, nes iš verslininkės reikalavo 20 000 Lt už tarpininkavimą padedant jai išvengti neva gresiančio baudžiamojo persekiojimo FNTT atliekamame tyrime.
Nenori kovoti?
Neatsitiktinai didžiausiais korupcijos židiniais vadinamos savivaldybės. Specialiųjų tyrimų tarnybos užsakymu atlikto tyrimo „Korupcijos žemėlapis“ duomenimis, savivaldybės pirmauja tarp institucijų, laikomų labiausiai korumpuotomis Lietuvoje. Taip yra nuo 2008-ųjų. Pavyzdžiui, Kauno gyventojų apklausa parodė, kad labiausiai korumpuotais Kauno miesto savivaldybės administracijos padaliniais kauniečiai laiko Statybos, Statybos leidimų ir infrastruktūros bei Gyvenamojo fondo administravimo skyrius.
Dėl šių priežasčių parlamentinė grupė „Už Lietuvą be korupcijos“ siekia, kad Seimas priimtų įstatymo pataisą, kuria įstatymu būtų įtvirtinta savivaldybių pareiga steigti antikorupcines komisijas, taip pat nustatyti savivaldybių antikorupcinių komisijų kompetenciją ir sudarymo tvarką. Be kita ko, pateiktame projekte siūloma įtvirtinti, jog antikorupcijos komisijų pirmininkais būtų skiriami opozicijos atstovai, o bent trečdalis šių komisijų narių deleguojami gyvenamųjų vietovių bendruomenių.
Tačiau „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovas S.Muravjovas sakė, kad tokių komisijų veikla nuvylė: „Nedaug prarastume apskritai atsisakę tokių komisijų. Neturėkime nepamatuotų lūkesčių. Bendraudamas su savivaldybių atstovais susidariau įspūdį, kad jie neretai ne tik nežino, kaip kovoti su korupcija, bet ir nenori to daryti.“
KOMENTARAI
Geriausias vaistas – viešumas
Arvydas Anušauskas, Seimo Antikorupcijos komisijos narys
Kai kurios savivaldybės ignoruoja būtinumą kovoti su korupcija. Pavyzdžiui, Vilniaus rajono savivaldybė mums pareiškė, kad jai nebūtina imtis kokių nors priemonių, nes joje korupcijos nėra. Tokia jų nuomonė išdėstyta oficialiame rašte Specialiųjų tyrimų tarnybai. Pastebėjau naują tendenciją savivaldybėse, kai tarsi specialiai sukuriama netikra, „kišeninė“ opozicija ir jos atstovai skiriami į postus kovoti su korupcija. Žinoma, iš tikrųjų tokia opozicija daro tai, ko nori valdantieji. Su tokiais reiškiniais kovoti labai sunku. Viskas lyg ir teisėta, nenusižengiama reikalavimams. Kokia išeitis? Viešumas. Savivaldybės privalo viešai pateikti visus jų priimamus teisės aktus, administracijos direktorių įsakymus.
Ne viena išeitis
Kęstas Komskis, Seimo antikorupcijos komisijos narys
Neretai korupcija ir biurokratija yra tarsi persipynusios ir mažiau į tai įsigilinę žmonės abu reiškinius vadina korumpuotais. Savivaldybėse žmonės turi daugiausia reikalų, reikia įvairių dokumentų, todėl savivaldos darbas yra labiausiai matomas. Tačiau manau, kad iš tikrųjų korupcijos pakanka ir aukštesniuosiuose sluoksniuose, ministerijose, „Sodroje“, VMI, tačiau su pastarosiomis struktūromis žmonės susiduria mažiau, todėl mažiau ir nusiskundimų.
Tačiau reikia pastebėti tai, kad valstybė apskritai jau ėmėsi veiksmingų priemonių, pavyzdžiui, statybos sektoriuje supaprastinta leidimų išdavimo tvarka, ir korupcijos automatiškai sumažėjo. Manau, kad tai ir yra teisinga kryptis – mažinti administravimo naštą, supaprastinti įstatymus. Ne visur tinkamai veikia vadinamojo vieno langelio principas, bet ten, kur jis veikia, efektas labai geras.
Pokomunistinių ES šalių korupcijos suvokimo indeksas 2013 m. (100 balų – labai skaidri valstybė, 0 balų – labai korumpuota valstybė)
Estija 68 Lenkija 60 Lietuva 57 Slovėnija 57 Vengrija 54 Latvija 53 Čekija 48 Slovakija 47
Šaltinis – „Transpatency International“
Europos kovos su sukčiavimu tarnybos užsakymu buvo atliktas tyrimas 8-iose ES šalyse narėse (Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje) ir 5-iuose ekonomikos sektoriuose. Atliekant tyrimą buvo atsižvelgiama tik į tiesioginį finansinį poveikį nacionaliniams ir ES viešųjų pirkimų biudžetams. Minėtose šalyse ir penkiuose sektoriuose, kurie pateko į šį tyrimą, 2010 m. tiesioginiai nuostoliai dėl korupcijos viešųjų pirkimų konkursuose buvo nuo 1,4 mlrd. eurų iki 2,7 mlrd. eurų (nuo 2,9 iki 4,4 proc. visos sumos, išleistos viešiesiems pirkimams).
