Kur pazvelgsi visur zydai.

Svajonių svajonė pasidarysim ŽMONĖMIS, PRIDURČIAU GAL.

TSRS laikais Aukščiausios Tarybos deputatai posėdžiaudavo 2-kart per metus po 2-3 savaites. Už tas dienas gaudavo TIK dienpinigius ir nakvynpinigius. Ne sesijos metu dirbdavo savo darbuose. Vienintelė privilegija buvo nemokamas transportas.
Eurosojūzo deputatai gauna milžiniškus atlyginimus ir dar didesnes pakišas visokioms nekontroliuojamoms išlaidoms, nemokamus pasiskraidymus kas savaitę į namus ir t. t. Ir ką gi jie nuveikia? Priima visokias sankcijas Baltarusijai, Iranui, Sirijai... Ir dar, išleisdami šimtus milijonų eurų, dukart per mėnesį kraustosi posėdžiauti iš Briuselio į Strasbūrą..
Europos sąjunga - naujas tautų kalėjimas.
Svetimų valstybių okupacija, totalus žmonių sekimas, gyventojų išvarymas iš Tėvynės,vagių klasės brandinimas, visiška moralinė degradacija, narkomanija, alkoholizmas, sunaikintas mokslas, švietimas, kultūrinis gyvenimas, senelių nuskurdinimas ir t.t.
Visa tai išsigimusios Europos sąjungos atspindys Lietuvoje.
Vienas brudas - TSRS - pakeistas dar didesniu brudu.
O kur išgirtoji DEMOKRATIJA? Airijos žmonės atmetė Nicos sutartį, reiškia - viskas. Deja, ne – jie vėl ir vėl buvo priversti balsuoti, kol nubalsavo "teisingai". Kodėl vėl buvo verčiama "teisingai" balsuoti? Ir kodėl kitiems nebuvo leista nuspręsti, siųsti kareivius į Iraką ir Afganistaną? Už visus nusprendė ES ir NATO, kaip ir TSRS laikais.

Tiems, kurie dabar turi daugiausia privilegijų, taip gerai, kaip dabar, jau nebebus. Vienintelė taiki išeitis, jei mums, siekiantiems tvarkos valstybėje, pavyks surasti kompromisą su tais privilegijuotaisiais.

Ką galima jiems palikti, ką duoti, ką teks atimti, kad gyvenimas šalyje taptų įmanomas visiems?

V. Bukovskio kalba, pasakyta Briuselyje.

1992-aisiais aš turėjau unikalią galimybę susipažinti su Politinio biuro ir Centrinio komiteto slaptais dokumentais, kurie buvo įslaptinti daugiau nei trisdešimt metų, o kai kurie jų – iki šiol nepaskelbti. Šiuose dokumentuose aiškiai išreikšta vieningos Europos rinkos transformavimo į federacinę valstybę idėja. Dėl šio bendro projekto, kurį M.Gorbačiovas 1988-1989 metais pavadino „bendrais Europos namais“, susitarė kairiosios Europos partijos ir Maskva.

Idėja labai paprasta. Jos ištakos siekia 1985-1986 metus, kai Italijos komunistai atvyko su vizitu pas M.Gorbačiovą, netrukus paskui juos atsekė ir Vokietijos socialdemokratai. Visi jie skundėsi, jog pasauliniai pokyčiai, ypač po to, kai Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Margareta Tečer paskelbė privatizavimo ir ekonomikos liberalizavimo programą, kėsinasi į tai, ko perdaugelį metų pasiekė socialistai ir socialdemokratai. Vienintelis būdas atsilaikyti prieš tokį, jų žodžiais tariant, laukinį kapitalizmą buvo įtvirtinti socialistines idėjas ir tikslus visose valstybėse iškart. Iki tol atkakliai priešinęsi Europos integracijai, kaip nesuderinamai su socialistiniais tikslais, po 1985-ųjų kairieji absoliučiai pakeitė savo nuomonę. Sovietai suprato, jog, susitarę su Europos kairuoliškų pažiūrų partijomis, jie apvers visą vieningos Europos projektą aukštyn kojomis ir ši, užuot tapusi vieninga rinka, taps federacine valstybe.

Sprendžiant iš slaptų sovietinių dokumentų, būtent tokios idėjos buvo 1985-1986 metų varomoji ašis. Esu publikavęs daugumą šių dokumentų. Juos galite rasti netgi internete. Jų pokalbiai yra tiesiog akivaizdūs. Tai yra tikrų tikriausias suokalbis. Rytuose sovietams, klimpstantiems į gilią struktūrinę krizę, reikėjo kitokių santykių su Europa; Vakaruose kairiosioms partijoms iškilo grėsmė būti sunaikintoms arba tiesiog prarasti įtaką ir prestižą. Taigi šis ganėtinai atviras suokalbis jiems puikiai pavyko.

Pavyzdžiui, 1989-ųjų sausį Trišalės Komisijos delegacija atvyko pas M.Gorbačiovą. Delegaciją sudarė buvęs Japonijos ministras pirmininkas Jasuhiras Nakasonė, buvęs Prancūzijos prezidentas Valeri Žiskar d’Estenas, Amerikos bankų magnatas Deividas Rokfeleris ir buvęs JAV valstybės sekretorius Henris Kisindžeris. Jie mėgino mandagiai išaiškinti M.Gorbačiovui, jog sovietinė Rusija privalo integruotis į tokias pasaulines finansines institucijas kaip Pasaulio banką, Tarptautinį valiutos fondą, Muitų ir prekybos susivienijimą.

Staiga į delegacijos priešakį žengia buvęs Prancūzijos prezidentas V.Žiskar d’Estenas ir ryžtingai taria: „Pone prezidente, negaliu tiksliai pasakyti, kada tai įvyks, – galbūt per penkiolika metų, – tačiau Europa taps federacine valstybe, ir jūs privalote tam ruoštis. Jūs turite bendradarbiauti su mumis, Europos lyderiais, privalote būti pasirengęs atitinkamai reaguoti į tai, jog daugelis Pietryčių valstybių stengsis tapti naujosios valstybės dalimi“.

Tai buvo 1989-ųjų sausis, kai Mastrichto sutartis nebuvo net sumanyta. Iš kur, po galais, V.Žiskar d’Estenas galėjo žinoti, kas nutiks per penkiolika metų? Ir koks sutapimas – kaip jis sugebėjo tapti naujosios Konstitucijos Europai autoriumi? Labai geras klausimas. Kvepia suokalbiu, ar ne?

Sovietų suokalbininkai žlugo anksčiau, nei Maskva būtų galėjusi turėti įtaką tolesnei įvykių eigai. Tačiau pamatinė idėja, kurią jie pavadino konvergencija, buvo ta, kad Sovietų Sąjunga „suminkštės“ ir taps socialdemokratiškesnė, o Vakarų Europa – socialdemokratiška ir socialistine. Tada bus įgyvendinta konvergencija. Struktūros privalo atitikti viena kitą. Būtent todėl ES struktūros buvo sukurtos taip, kad atitiktų sovietines analogiškas struktūras. Taigi nenuostabu, kad jos panašiai funkcionuoja.

Manęs visiškai nestebina tai, kad Europos Parlamentas taip primena sovietmečio Aukščiausiąją Tarybą. Taip yra todėl, kad jis sumodeliuotas TSRS Aukščiausiosios Tarybos pavyzdžiu. Atidžiau pažvelgę pamatysime, jog Europos Komisija kažkodėl labai panaši į politbiurą. Nekalbu apie nereikšmingus skirtumus, pavyzdžiui, tokius, kad Komisijoje šiandien yra 25 nariai, o politbiure dažniausiai būdavo 13 arba 15 narių. Atsiriboję nuo mažareikšmių skirtumų, pamatysime, jog šios dvi institucijos tapačios: niekam neatskaitingos, tiesiogiai nerenkamos. Kai žiūri į visą Europos Sąjungos veiklą, apvainikuotą 80 tūkst. puslapių reglamentų teksto, ji primena „Gosplaną“. Pas mus buvo tokia organizacija, kuri planavo visą ekonomiką iki paskutinio šapelio penkeriems metams į priekį. Lygiai tas pat vyksta ES. Netgi ES korupcijos modelis analogiškas sovietiškajam, jis driekiasi ne nuo apačios į viršų, bet nuo viršaus į apačią. Tik biurokratijos čia šimtą kartų daugiau, negu TSRS laikais. O atlyginimų net lyginti negalima: jeigu ES biurokratai vartosi milijonuose, tai TSRS laikais gaudavo mažiau už rimtesnės gamyklos direktorių.

Jeigu paanalizuosite visas šio kylančio „Europos monstro“ struktūras ir bruožus, įsitikinsite, kad jis darosi vis panašesnis į Tarybų Sąjungą. Prašau, nesupraskite manęs klaidingai. Aš nesakau, kad ES turi gulagus. Kol kas neturi ir KGB, nors aš labai įtariai stebiu tokias struktūras kaip kad, pavyzdžiui, Europolą. Jis man itin kelia nerimą, nes ši organizacija turi didesnes galias nei KGB.
Jie gali naudotis diplomatiniu imunitetu. Ar galite įsivaizduoti KGB su diplomatiniu imunitetu? Jie turi apsaugoti mus nuo 32 rūšių nusikaltimų, iš kurių pora, keliantys itin didelį susirūpinimą, – tai rasizmas ir ksenofobija. Nė vienas baudžiamasis teismas neapibrėžia to kaip nusikaltimų (nors tai nėra visiškai kategoriška tiesa – Belgija jau laiko minėtas veikas nusikaltimais). Tai nauji nusikaltimai, ir mes turime būti budrūs. Mūsų, britų, valdžios šaltiniai mus įspėjo, jog tie, kurie prieštaraus neribotai imigracijai iš Trečiojo pasaulio šalių, bus apkaltinti rasizmu, o tie, kurie neigiamai žvelgs į tolesnę Europos integraciją, bus laikomi ksenofobais…
Lietuvoje priimtas BK straipsnis apie bausmes iki 2 m. kalėjimo "už sovietinės okupacijos neigimą", partizanų "šmeižimą" ir t. t. Pagal jį bet ką, bandantį pasakyti TIESĄ apie pokarį arba gyvenimą TSRS laikais, galima įkišti į cypę.

Na, suprantama, kad rusus toks scenarijus gąsdina. Ir lietuviškus nacius irgi, be abejo. Ta bendrystė tokia akivaizdi... Ir šito Lietuvai reikia bijoti, o ne Europos federacijos.

Kokios dar sienos gali būti federacijoje? Bus paprasčiausi administraciniai vienetai, gal kaip JAV valstijos, ar Rusijos gubernijos, ar Šveicarijos kantonai su vieninga Europos sieną, besiribojančia su Rusija, Baltarusija, Ukraina, Turkija ir šiaurinės Afrikos valstybėmis. Lietuva, Latvija, Estija gali būti sujungtos į vieną administracinį vienetą su Lenkija, nes nėra ekonomiškai naudinga turėti smulkius administracinius padalinius su atskirais biurokratiniais aparatais.

pasirinkai gerą niką . Atitinka mintį ,kad Baltarusija-nepriklausoma valstybė. Bravo,runkeli.

aš irgi ,kol skaičiau ,pamaniau ,kad rusas ir po to pamačiau paskutinį sąkinį. Autorius mąsto panašiai kaip aš.