Apskaita nebuvo vedama
Tam, kad sumažėtų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių vartojimas, šių metų balandį Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą. Valstybės narės įsipareigoja iki 2019 m. pabaigos sumažinti lengvųjų, iki 50 mikronų sienelės storio, maišelių sunaudojimo kiekį iki 90 vienetų žmogui per metus, iki 2025 m. pabaigos – 40 vienetų, arba vykdyti kitas priemones, kurios užtikrins, kad iki 2018 metų pabaigos nebeliks nemokamų lengvųjų plastikinių maišelių.
Europos Komisijos atlikto poveikio aplinkai vertinimo duomenimis šiuo metu Europos Sąjungos valstybėse sunaudojamų lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių kiekis gerokai skiriasi. Pavyzdžiui, Estijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Portugalijoje vienam gyventojui vidutiniškai tenka apie 400 lengvųjų plastikinių pirkinių maišelių. Štai suomis, danas ir airis suvartoja po 10 maišelių ir mažiau.
Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas sako, kad tokius skirtumus lemia vartojimo įpročiai, gyventojų sąmoningumas aplinkos apsaugos srityje, valstybėse taikomos politikos priemonių veiksmingumas ir kiti veiksniai.
„Mūsų šalyje lengvųjų plastikinių maišelių apskaita nebuvo vedama. Lietuvos prekybos įmonių asociacija, vienijanti apie 95 proc. Lietuvos prekybos įmonių, pateikė 2013 metų informaciją. Vadovaujantis ja, plonųjų maišelių (15-50 mikronų) Lietuvoje sunaudojama iki 40 vienetų vienam gyventojui per metus, o labai plonų (1-15 mikronų) – iki 250“, – sako Atliekų departamento direktorius.
Prisijungs prie iniciatyvos
EK, atlikdama poveikio vertinimą prieš Direktyvos pasiūlymo pateikimą, neturėjo statistinių duomenų apie situaciją Lietuvoje, todėl apskaičiavo pagal ekspertų pasiūlytą bendrą formulę, pagal kurią apskaičiuotas lengvųjų pirkinių maišelių kiekis vienam gyventojui Lietuvoje per metus – net 466. Ateityje numatoma suvienodinti maišelių vartojimo tyrimo metodologiją, kad būtų gauti tikslesni duomenys.
Aplinkos ministerija ypač palankiai vertina ES iniciatyvą sumažinti plastikinių maišelių vartojimo kiekį ir tikisi, kad iniciatyva prisidės prie bendros taršos prevencijos, kadangi Jungtinių Tautų atliktais vertinimais plastiko atliekų kiekis, patenkantis į Pasaulio vandenynus, yra didžiausias lyginant su kitomis atliekų rūšimis. Ministerija pati imsis veiksmų ir akcijų, skatinsiančių lietuvius suvartoti mažiau plastikinių maišelių.
„Tai taip pat tai aktualu ir kiekvienam gyventojui – paskatinti naudoti daugkartinius pirkinių maišelius gyventojai dar ir sutaupys. Šiuo metu tiek storesni, tiek ir plonesni plastikiniai maišeliai Lietuvoje jau yra apmokestinti, šis apmokestinimas taikomas gamintojams ir importuotojams, išleidžiant naujus gaminius į rinką. Už storesniuosius plastikinius maišelius prekybos centruose sumoka vartotojai“, – pastebi D. Krinickas.
Reikalinga ir atliekų rūšiavimo kultūra
Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotoja mokslui, dr. Miglė Stančikaitė pastebi, kad ekologijos kultūra mūsų šalyje palaipsniui plinta, ypač jaunimo, aukštesnio išsilavinimo gyventojų tarpe. Tai ir sąmoningai mažinamas nebūtinas vartojimas, augantis poreikis rūšiuoti atliekas.
„Tiesa, lygmens kuris būdingas išsivysčiusioms Europos, ypač Skandinavijos šalims, mes dar toli gražu nepasiekėme. Tai gyventojų sąmoningumo, sukuriamos palankios infrastruktūros reikalas. Kalbant apie plastikinių maišelių vartojimą mūsų įpročiai kiek kitokie nei šių šalių gyventojų, kurie sąmoningai naudoja daug daugiau iš perdirbtų medžiagų gaminamų, neretai ir daugkartinių, pakavimo priemonių. Be to, tai susiję ir su tvarkingesniu panaudotų maišelių utilizavimu“, – sako dr. M. Stančikaitė.
Mokslininkė primena, kad pagaminti iš plonos plastmasės, kuri gamtinėje aplinkoje nėra natūrali ir lengvai suyranti medžiaga, plastikiniai maišeliai yra vienas pagrindinių gyvosios ir fizinės aplinkos taršalų. Plastikiniai maišeliai sukelia tiesioginę grėsmę gyvajai gamtai, kai gyvūnai ir paukščiai juos praryja, apsinuodydami tiek medžiaga, tiek ir objektu. Fizinėje aplinkoje maišeliai išlieka nesuirę daugybę metų keisdami sluoksnių ar vandens storymių sudėtį, sandarą, formuodami barjerus gyvajai gamtai, keisdami ekosistemos ciklus.
Straipsnis parengtas bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija.
