Tačiau kartu pastebima, kad planas nelegaliais migrantais užtvindyti Europą Baltarusijos režimui jau galėjo atsisukti prieš jį patį. Specialistų vertinimu, Lietuva yra pasirengusi bet kokiems galimiems scenarijams.
Kasčiūnas: Baltarusijoje susikaupę žmonės gali būti ištumiami
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, TS-LKD atstovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad išaugusių nelegalių migrantų srautų reikėjo tikėtis.
Lietuva, Lenkija ir Latvija, susiduriančios su nelegalios migracijos krize, visos vykdo apgręžimo politiką. Kaip pastebi parlamentaras, paskutiniu metu Baltarusijos dėmesys buvo koncentruojamas į Lenkijos pasienį, tačiau nepavykus prasmukti pro jį, žmonės vėl ieškos būdų patekti į Lietuvą.
Parlamentaras pastebi, kad migrantų srautai į Baltarusiją stabilizavosi, tačiau šalies viduje yra susikaupę tūkstančiai galimų nelegalių migrantų, kuriuos režimas gali bandyti stumti į Lietuvą, Latviją ar Lenkiją. Todėl, pasak L. Kasčiūno, reikėtų būti pasiruošus dar didesniam nelegalių migrantų antplūdžiui pasienyje.
„Turėkime esminę prielaidą – A. Lukašenkai žmogaus gyvybė nekainuoja, ypač žmonių, kurių likimus jis taip daužo kviesdamasis ir apgaudamas. Natūralu, kad jis bandys juos išstuminėti.
Aišku, yra atvejų, kai Irakas siųsdavo lėktuvus, kurie gabendavo atgal. Sveikiname tokius atvejus, norėtųsi tikėti, kad užtektų kažkam proto ir tai galėtų vykti toliau.
Kol kas pagrindinis scenarijus – A. Lukašenkos režimas bandys juos stumti ir kurti humanitarines katastrofas. Čia mums reikia būti pasiruošusiems. Jo pagrindinis tikslas – palaužti apgręžimo politiką“, – tv3.lt komentuoja L. Kasčiūnas.
Neseniai pranešta, kad nelegalūs migrantai bandė jėga patekti į Lenkiją, jiems talkino Baltarusijos pareigūnai. Pranešta, kad apie 60 žmonių buvo apsiginklavę pagaliais ir mėtė akmenis į Lenkijos pareigūnus.
L. Kasčiūnas sako, kad toks scenarijus yra galimas ir Lietuvos pasienyje su Lenkija ir Lietuva tokiems įvykiams turėtų būti pasiruošusi.
„Mes tikrai ruošiamės. Manau, kad jeigu būtų tokia situacija, jeigu didesnė grupė eitų, jei trumpam ir įeitų į mūsų teritoriją, būti išskaidyta, būtų apžiūrėta per žmogaus būklės prizmę. Įvertinus, ar yra pažeidžiamų asmenų, vaikų, ar ne, būtų suskaidžius į kelias grupes grąžinti atgal, pasieniečiai tikrai susitvarkytų“, – teigia L. Kasčiūnas.
Parlamentaro nuomone, šiuo metu taikoma apgręžimo politika yra efektyvi ir būtent dėl to yra puolama.
Mazuronis: tai jau tampa problema ir Baltarusijai
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys, Darbo partijos atstovas Andrius Mazuronis taip pat mano, kad padidėjusių migrantų srautų tikėtis reikėjo. Be to, ir A. Mazuronis mano, kad šiuo metu Baltarusijoje esantys galimi nelegalūs migrantai gali bandyti patekti į Lietuvą.
„Natūralu, kad jie atvyko ne Baltarusijoje pabūti, o nori į Vakarų Europą. Kelias yra per Lietuvą, Latviją arba Lenkiją. Srautai yra tokie, kokius juos matome, manau, kad artimiausiomis dienomis ar savaitėmis jie dar tik didės“, – tv3.lt komentuoja A. Mazuronis.
Parlamentaras pastebi, kad dalis nelegalių migrantų į Lietuvą, Latviją ar Lenkiją patekti bando savo noru, tačiau dalis jų yra stumiami per jėgą.
„Tai jau tampa problema ne tik Lietuvai, Latvijai ar Lenkijai, o problema jau ir pačiai Baltarusijai, kuri prisivežė (migrantų – aut. past.) ir dėl vykdomos valstybių apgręžimo politikos pas save jau užsipildė. Matome ir oro uostose vaizdus, ir pačiame Minske, problemos jau atsiranda pas juos pačius.
Tačiau didėjančių migrantų srautų A. Mazuronis nelinkęs laikyti neįprastu reiškiniu ir mano, kad Lietuva tam yra pasiruošusi. Parlamentaro vertinimu, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos taikoma apgręžimo politika veikia efektyviai.
„Akivaizdu, kad ES vykdoma politika, sankcijų politika Baltarusijai yra skausminga ir jie tikrai bandys padaryti viską, ką jie gali, panaudoti visą įrankių arsenalą, kuris yra jų rankose tam, kad pabandytų tai pakeisti. Man atrodo, toks požiūris, švelniai tariant, yra netoliaregiškas ir rezultatas, kurį jie pasiekia bandydami daryti įtaką ES užsienio politikai yra atvirkščias. Veiksmai tik griežtėja ir, panašu, kad gali būti dar griežtesni negu yra dabar“, – sako A. Mazuronis.
Vis dėlto, parlamentaro vertinimu, nuo problemos sprendimo neturėtų nusisukti nė viena ES valstybė. Nelegali migracija iš Baltarusijos – ne tik Lietuvos, Lenkijos ar Latvijos problema.
„Man labai keista girdėti iš kai kurių ES pareigūnų, kad to nefinansuosime, ano nefinansuosime, kad kažkokias žmogaus teises pažeidžiame ar dar kažką. Žinote, su tokia filosofija toli nenueisi. Jeigu kažkas nori, žinoma, galime pagal žmogaus teises atidaryti laikino sulaikymo centrus ir pažiūrėti, kas tada atsitiks. Vargu bau, ar Lietuvai čia didžiausia grėsmė. Man atrodo, kitoms didžiausioms ES valstybėms čia būtų didžiausia grėsmė, nes tie žmonės po dviejų dienų atsidurtų būtent pas juos“, – sako A. Mazuronis.
Kojala: tai – ilgalaikė problema
Rytų Europos studijų centro vadovo politologo Lino Kojalos vertinimu, nelegalios migracijos iš Baltarusijos problema artimiausiu metu niekur nedings. Ko gero, matysime ir vis išaugančius, ir kiek nukrintančius į Lietuvą bandančių patekti migrantų srautus.
„Esminė problema išliks tol, kol situacija Baltarusijoje su režimo politika nesikeis ir tol, kol nebus užtikrintos priemonės, kad migracija apskritai būtų sėkmingiau valdoma jau kalbant apie ES pasienį su Baltarusija.
Turbūt neverta sureikšminti pačių skaičių, skaičių padidėjimo, o matyti tai kaip ilgalaikę problemą“, – tv3.lt komentuoja L. Kojala.
Politologas pastebi, kad šiuo metu Baltarusijos režimui taikomos sankcijos, panašu, veikia – sukuria politinį spaudimą ir silpnina Baltarusijos ekonomiką. Tačiau tuo pačiu, kaip aiškina L. Kojala, sankcijos negali pakeisti režimo.
„Tai yra tik priemonė iš išorės ir vienintelis pokytis yra įmanomas tik pačios Baltarusijos viduje, ko tam tikras užuomazgas matėme po pseudorinkimų, kuriuose A. Lukašenka paskelbė savo paties pergalę.
Priemonės yra pakankamai ribotos kalbant apie išorės veiksnius, bet, turbūt, šiuo atveju, nelabai didelis pasirinkimo spektras yra vakarų šalims ar tai pačiai Lietuvai, kaip reaguoti į situaciją kitaip“, – sako L. Kojala.
Paklaustas, ar Baltarusijos režimo atžvilgiu dar reikėtų imtis papildomų griežtesnių priemonių, L. Kojala teigia, kad galėtų būti gilinamos ir plečiamos šiuo metu jau taikomos sankcijos.
„Pavyzdžių galėtų būti daug. Daug diskutavome apie kalio trąšas, kurios šiuo metu yra apribotos dėl savo patekimo į ES rinką. Akivaizdu, kad ne visos kalio trąšos yra įtrauktos į dabar galiojančias sankcijas.
Lygiai taip pat, kaip ir pareigūnai, kurie yra siejami su Baltarusijos režimu ar veiksmais, vykdomais prieš Baltarusijos piliečius ar hibridines atakas, kurios yra vykdomos prieš ES valstybes. Turbūt ne visi asmenys yra įtraukti. Yra galimybė gilinti jau dabar taikomas priemones“, – sako L. Kojala.
VSAT fiksuoja augančius srautus
VSAT patarėjas Giedrius Mišutis sako, kad tarnyba pastaruoju metu pastebi išaugusius nelegalių migrantų, bandančių patekti į Lietuvą, srautus.
„Rugsėjį lyginant su spaliu, spalį yra dvigubai daugiau nei per visą rugsėjį. Srautas yra didėjantis“, – tv3.lt sako G. Mišutis.
Nuo spalio 1 d. iki 26 d. vidurnakčio į Lietuvą buvo neįleisti 1835 nelegalūs migrantai, o per visą rugsėjį – 981. Pastebima, kad didėja migrantų grupės, jie patys yra aktyvesni.
„Aiškiai išreikšto agresyvumo nėra. Baltarusijos pareigūnai, kaip ir anksčiau, taip ir dabar matomi ten, kur migrantai eina. Faktas, kad ne be jų žinios tai vyksta, niekam nereikia to įrodinėti.
Be to, grupės, neįleistos į Lenkiją laisvai juda Baltarusijos teritorijoje, eina iki Lietuvos, bando laimę. Arba čia neįleistos Baltarusijos teritorijoje juda ir bando į Lenkiją. Ten jų tikrai niekas nestabdo, matyt, netgi jiems padeda.
Incidentų, kad tektų panaudoti jėgą ar, jau nekalbu, tarnybinį ginklą, kol kas nebuvo. Migrantai, aišku, kartais ir įžūlokai braunasi, matydami mūsų pareigūnus“, – pasakoja G. Mišutis.
Pasak VSAT atstovo, į Lietuvą bandantys patekti migrantai pasitelkia įvairias manipuliacijas, tačiau specialių priemonių neįleidžiant jų į Lietuvą pareigūnams dar neteko.
G. Mišutis neatmeta galimybės, kad ir Lietuvoje gali nutikti panašus scenarijus, kaip nutiko Lenkijos pasienyje, kai migrantai į šalį bandė patekti jėga.
„Pati šalis, režimas toleruoja ir prisideda prie organizavimo, kontingentas irgi yra tas pats. Reikia ruoštis, VSAT ruošiasi ir tokiems variantams. Be to, gamtos dalykai, ateinantis šaltis irgi gali sukelti problemų, bet Lietuva yra pasirinkusi tokį kelią – neįsileisti.
Visų manipuliavimų, tiek graudulingų migrantų istorijų, bandymų apsimesti ligoniais, pradedant sulaužytomis kojomis, kur deklaruojama ligoninėje, kad nieko panašaus nerandama, ar simuliacijų kitomis baisiomis ligomis sergant, iš jų pusės tikrai yra nemažai“, – sako G. Mišutis.
Jei kyla įtarimų dėl migrantų sveikatos būklės, jie būna apžiūrimi medikų, o tik tada priimamas sprendimas, ar juos apgręžti. Tuomet migrantams suteikiama rekomendacija, kur oficialiai kreiptis dėl prieglobsčio suteikimo.
G. Mišutis aiškina, kad paprastai migrantai vengia eiti per oficialius kontrolės punktus ir į šalį patekti bando nelegaliai.
Kontrolės punktuose yra nustatoma asmens tapatybė. Jei jis čia prašo prieglobsčio, Lietuva tampa pirmąja šalimi, kuri turi nagrinėti jo prieglobsčio prašymą. Jei asmuo pabėgęs iš Lietuvos atsidurtų, pavyzdžiui, Vokietijoje, ji asmens prieglobsčio prašymo nebenagrinėtų ir grąžintų žmogų į Lietuvą.
„Intereso būti identifikuotiems nėra, interesas yra patekti į ES neidentifikuotiems. Jeigu sulaikymas vyksta ilgiau, tapatybes išsaugoti nežinioje tikintis, kad kažkuriame etape būnant Lietuvoje pavyks iš jos pasišalinti“, – aiškina G. Mišutis.
Portalas tv3.lt primena, kad per praėjusią parą, nuo antradienio vidurnakčio iki trečiadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą nenustatytose vietose neleido patekti 96 migrantams.
Pirmadienį buvo neįleista 120 užsieniečių, sekmadienį – 67, šeštadienį šis skaičius buvo pakilęs iki vieno didžiausio nuo rugpjūčio pradžios – 183.
Penktadienį pasieniečiai neįsileido 76 migrantų, ketvirtadienį – 57, trečiadienį – 79.
Dėl humanitarinių priežasčių draudžiamose vietose į Lietuvą įleistų užsieniečių antradienį nebuvo.
