Po to, kai keletą metų teko mindžioti teismų slenksčius, būti net pripažintai kaltai ir tik paskutinėje instancijoje išgirsti išteisinamąjį nuosprendį, E. Geležiūnienė su advokatu kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl patirtos žalos atlyginimo. Dėl žalos kreipėsi ir moters vyras.
Teismas nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies. E. Geležiūnienei iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priteista 1,6 tūkst. eurų turtinės žalos atlyginimas.
Taip pat moteriai priteistas 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo ir 2 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas dėl laikinai nutrauktų šeimos ryšių. Valstybė turės padengti ir 750 eurų siekusias bylinėjimosi išlaidas.
Moters vyrui priteistas 3 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas dėl laikinai nutrauktų šeimos ryšių. Teismas pavedė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai priteistą žalos ir bylinėjimosi išlaidų sumą išmokėti iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos valdomų valstybės biudžeto asignavimų.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Lemiamas sprendimas
Naujienų portalas tv3.lt 2021-ųjų birželį rašė, kad vienas teismas išteisino, kitas nuteisė, tad teisybės paieškos persikėlė į paskutinę instanciją – Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą (LAT). Kaunietė Evelina Geležiūnienė siekė įrodyti, kad buvo nepagrįstai nuteista dėl smurto prieš savo vaiką.
Galiausia LAT nusprendė, kad E. Geležiūnienė turi būti išteisinta, todėl paliktas išteisinamasis pirmos instancijos Kauno apylinkės teismo nuosprendis. Tuo pačiu panaikintas Kauno apygardos teismo nuosprendis, kuris E. Geležiūnienę buvo pripažinęs kalta dėl piktnaudžiavimo tėvų, globėjo ar rūpintojo arba kitų teisėtų vaiko atstovų teisėmis ar pareigomis bei dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.
Moteris dėl to buvo nuteista vienerių metų laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant tam pačiam laikotarpiui. Per šį laikotarpį ji buvo įpareigota auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata ir juos išlaikyti. Ji net buvo įpareigota sumokėti 1 tūkst. eurų neturtinę žalą.
Vis dėlto, po LAT sprendimo, E. Geležiūnienė gali lengviau atsikvėpti. Panaikinus Kauno apygardos teismo nuosprendį, ji išteisinta dėl visų moteriai inkriminuotų kaltinimų. Moters advokatas Ruslanas Mazurovas šį sprendimą įvardijo kaip teisybės triumfą.
Abejonės dėl šališkumo
Dar po Kauno apygardos teismo nuosprendžio E. Geležiūnienė teigė, kad priimtas sprendimas yra neaiškus, nes jis rėmėsi globėjos dienoraščiu, kurį gali parašyti bet kas:
„Šiai dienai ekspertams buvo pateikti įrodymai, kad nebuvo taip viskas, kaip surašyta dienoraštyje. Ekspertas teigia, kad papildomi duomenys nieko nekeičia. O apie lipnią juostą, apie kurią buvo užsiminta, tai pats vaikas pasakojo, kaip globėja jį rišo. Mes pateikėme garso įrašą, kur vaikas pasakė, jog buvo rišamas lipnia juosta. Pateikėme įrodymus, bet į juos nebuvo atsižvelgta.“
Taip pat buvo priimtas sprendimas, kad motina turi sumokėti 1 tūkst. eurų savo vaikui, o sąskaita paliekama jos pačios pavaldumui:
„Manau, kad ieškinį sumokėsiu pervedant į vaiko sąskaitą. Ją valdysiu pati. Kitas dalykas dėl elgesio koregavimo kursų, esu panašius lankiusi, tačiau dabar vėl priimtas sprendimas, kad turiu kažką panašaus lankyti.“
E. Geležiūnienė tąkart patvirtino, kad globėja nė karto nesidomėjo vaiku: „Būtų raštiškas užklausimas, jei būtų kitaip. O tokio nėra. Iš tikrųjų vaikas manęs klausė, ar eisiu į teismą? Jis norėjo eiti kartu ir papasakoti viską. Sakiau, kad nereikia. Jis pradėjo lankyti pirmą klasę. Buvo sunku, bet viskas dabar praėjo.“
Moterį atstovaujantis advokatas R. Mazurovas tuomet teigė, kad jam kilo abejonių dėl teismo šališkumo:
„Vaikas nuo pat gimimo buvo vedamas pas gydytojus, vaikas nuolat lankė ugdymo įstaigą. Ir tada teisme keliamas klausimas, kad vaikas buvo neprižiūrimas, kad jam nesuteiktos paslaugos. Kas tų paslaugų neužtikrino? Gydytojai? Ugdymo įstaiga? Tėvai?“
Piktinosi pateiktu skundu
E. Geležiūnienės advokatas R. Mazurovas jau anksčiau išsakė savo poziciją ir dėl prokuratūros veiksmų skųsti pirmos instancijos teismo sprendimą:
„Kauno apygardos teismui apeliaciją pateikė prokuratūra. Jie mano, kad mano atstovaujamosios veiksmuose buvo nusikaltimo sudėties požymių. Nors pirmos instancijos teismas to nenustatė. Mes, savo ruožtu, prašėme palikti galioti teismo sprendimą.
Keisčiausia, kad pateiktame skunde buvo daugiau apeliuojama į advokato pasisakymus nei įrodinėjama mano klientės kaltė. Toks emocijomis paremtas apeliacinis skundas. Nors motyvai buvo pakankamai aiškiai aprašyti pirmos instancijos teisme. Pakankamai aiškiai, suprantamai bei logiškai viskas buvo sudėliota.“
Paklaustas apie galimą ieškinį valstybei dėl to, kad vaikas nuo motinos buvo visiškai atskirtas šešis mėnesius, advokatas teigė, kad kol kas reikia pabaigti nagrinėti baudžiamąją bylą, o jau tada spręsti šį klausimą:
„Jei ateityje bus ieškinys, tai valstybės institucijų pažeidimai matomi plika akimi. Pusmetį uždrausti motinai matyti vaiką. Ne apriboti, o uždrausti. Yra nelogiška taip elgtis. Dar du vaikai auga šeimoje, jie buvo palikti su mama, tačiau niekas nesiaiškino jų situacijos, bet tą trečią vaiką nuspręsta izoliuoti.“
Palankus sprendimas
Naujienų portalas tv3.lt 2020 metų sausio pabaigoje rašė apie Kauno apylinkės teisme paskelbtą nuosprendį už smurtą prieš vaiką teisiamai E. Geležiūnienei.
Prokurorė Renata Oželienė per 2019 metų lapkritį vykusį posėdį pasiūlė motinai skirti pusantrų metų laisvės atėmimo bausmę jos vykdymą atidedant metams.
Vis dėlto, teismas paskelbė, kad E. Geležiūnienė yra išteisinama dėl visų jai pateiktų kaltinimų. Po posėdžio E. Geležiūnienė pabrėžė, kad visas procesas užsitęsė per ilgai: „Buvo daug laiko tempimo, dirbtinių liudininkų. Ruošiuosi teikti ieškinį valstybei. Sumos neįvardysiu. Vaiko atskyrimas metus nuo šeimos padarė jam didelę žalą. Pusmetį jis iš viso nematė artimųjų, o vėliau buvo derinami susitikimai.“
E. Geležiūnienė teigė, kad tikėjosi, jog bus išteisinta, bet nebuvo dėl to užtikrinta. Moteris teigė, kad per šį laikotarpį susipažino su įvairiais teismų nuosprendžiais ir tikrai pasitaikė atvejų, kai motinos būdavo nuteisiamos.
Prokurorė R. Oželienė po posėdžio teigė, kad, jos nuomone, surinktų įrodymų pakako pagrįsti motinos kaltę.
Prokurorė net kelis kartus pakartojo, kad surinktų duomenų turėjo pakakti įrodyti E. Geležiūnienės kaltę: „Bet pirmos instancijos teismas nusprendė priešingai. Nors buvo liudininkų parodymai, poligrafo tyrimas.“
Paėmė iš vaikų darželio
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažametį pradėtas 2018 metų spalį, iš darželio gavus pranešimą apie sumuštą vaiką. Prokuratūra yra skelbusi, kad vaiko motina kaltinama nežymiu vaiko sveikatos sutrikdymu, piktnaudžiavimu tėvų teisėmis ir pareigomis. Ji savo kaltę kategoriškai neigia.
Ikiteisminis tyrimas dėl smurto buvo atliekamas ir moters sugyventinio atžvilgiu, tačiau vėliau nutrauktas. Šeima vaiko teisių tarnybos akiratyje atsidūrė 2017 spalio viduryje, kai atvedus sūnų į darželį, auklėtojos ant jo kūno pastebėjo daugybę mėlynių ir praskeltą antakį.
Mažylis tiesiai iš darželio buvo perduotas globėjams, o įtarimai smurtu krito ir ant motinos, ir ant patėvio. Vaikas šeimai grąžintas daugiau kaip po metų ir po ilgų kovų – artėjant bylos nagrinėjimui teisme.
Motina visą laiką tikino, kad vaikas užsigavo žaisdamas. Nors kartą buvo pripažinusi, kad vaikui taiko fizines bausmes. Tiesa, vėliau tai paneigė. Iš viso E. Geležiūnienė yra susilaukusi 7 vaikų.
