Prieš 70 metų popiežius Pijus XII, Lietuvą pavadinęs „katalikybės bastionu Europos šiaurėje“, jei būtų gyvas, tą patį galėtų pakartoti ir šiandien. Katalikų bažnyčia, kurios autoritetas daugumoje pasaulio šalių pastaruoju metu yra priblėsęs, lietuvių tautos sąmonėje giliai įleido šaknis. Bažnyčia aktyviai dalyvauja kuriant šalies įstatymus ir beveik visuomet pasiekia Seimo daugumos pritarimo, tokiu būdu tik patvirtindama, jog per tūkstantmečius sugebėjo išsaugoti ne tik moralinių vertybių pagrindus, bet ir valdžios vadžias, rašo "Vakarų ekspresas".
Žmonių palaikų laidojimo įstatymas, alkoholio reklamos ribojimas žiniasklaidoje, Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projektas, kuris uždraustų abortus, pagaliau - šią savaitę Seimo daugumos patvirtinta Šeimos politikos koncepcija. Už šių priimtų ir dar svarstomų įstatymų plevėsuoja juodos sutanos.
Taip teigia Seimo nariai, balsavę prieš Šeimos politikos koncepciją. Jos šalininkai kaltinimus Lietuvos dvasiniams hierarchams atremia argumentu, jog dalyvauti įstatymų projektų svarstyme gali kas tik nori, o moralinių vertybių saugotoja bažnyčia turi ypač daug teisių patarinėti politikams, nes atstovauja tikintiesiems. Jeigu tikėtume statistika, tokių Lietuvoje - dauguma. Katalikais save vadina 80 proc. šalies gyventojų.
Pakoregavo
Seime svarstant vadinamąjį palaikų kremavimo įstatymo projektą, Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas arkivyskupas Sigitas Tamkevičius kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komitetą. Vyskupai norėjo, kad parlamentarai pakeistų kai kurias žmonių palaikų laidojimą ir kremavimą reglamentuojančių įstatymų projektų nuostatas.
„Vadovaudamasi savąja Kanonų teise Katalikų Bažnyčia primygtinai pataria išlaikyti paprotį laidoti mirusiųjų kūnus, tačiau nedraudžia kremavimo. (...) Kremuoti palaikai turėtų būti gabenami ir laidojami su jiems derančia pagarba“, - buvo rašoma kreipimesi.
Pasak arkivyskupo, būtų nepagarbu kremuotus palaikus laikyti namuose ar kitose neįprastose vietose, taip pat negalima barstyti pelenų ant žemės ar vandens paviršiaus. Laiške rašoma, kad kremuoti palaikai gali būti laidojami tik žemėje ar kolumbariume aiškiai pažymint jų buvimo vietą.
Įstatymas buvo priimtas, tiesa, atsižvelgus į bažnyčios raginimus, projekto rengėjams teko įvesti pataisas. Jomis pageidaujama, kad kremuoti palaikai būtų pagarbiai palaidojami, o ne laikomi namuose.
„Mes neturėjome teisės įvesti kategoriškų nuostatų. Neįmanoma žmogui įsakyti, kaip elgtis su artimojo palaikais, tačiau prašant vyskupams įrašėme žodį „pageidautina“, - dienraščiui kalbėjo viena iš įstatymo rengėjų Marija Čigriejienė.
Padėkojo
„Didžiai prasminga, kad minėdamas Lietuvos laisvės vedlio - Sąjūdžio - įkūrimo dvidešimtmetį mūsų Nepriklausomos valstybės parlamentas patvirtino Valstybinę šeimos politikos koncepciją. (...) Koncepcijos įgyvendinimas leis mūsų tėvynėje kurti atsakingesnę, brandesnę, į ateitį orientuotą visuomenę.(...) Apgailestaujame, kad Koncepcijos oponentai mėgino supriešinti visuomenę teigdami, esą projektas diskriminuoja vienišas motinas, jų vaikus bei našlaičius. Atkreipiame dėmesį, kad labiausiai pažeidžiamų visuomenės narių valstybinę globą reglamentuoja ir turi užtikrinti kiti įstatymai“, - šis LVK padėkos raštas išplatintas kitą dieną po to, kai Seimas palaimino Šeimos politikos koncepciją.
Vieša paslaptis, jog šios koncepcijos svarstyme nuo pat pradžių iki pabaigos dalyvavo katalikų bažnyčios atstovai, dabar dėkojantys, jog dauguma Seimo narių Lietuvoje šeima nuo šiol vadins tik susituokusias poras, kaip kad ir reikalauja Bažnyčios kanonai.
Perspektyvos
Gali būti, kad iki rinkimų Lietuva turės dar vieną įstatymą, kuriuo bus ribojami abortai. Šio įstatymo projektų svarstymuose bažnyčios išsakoma pozicija - ypač svari.
Dar iki svarstymų LVK platino laiškus ir pranešimus atkreipdama dėmesį, kad šiuo metu nėra teisės akto, ginančio negimusią gyvybę. Bažnyčia ragina Vyriausybę neatmesti Gyvybės prenatalinėje fazėje apsaugos įstatymo projekto bei „ieškoti būdų, kaip negimusiai gyvybei suteikti maksimalią įmanomą įstatymų apsaugą“.
„Bus analogiška situacija, kaip ir su koncepcija. Dauguma nubalsuos taip, kaip ir norėtų dvasiniai hierarchai. Artėja rinkimai, juose dalyvausiantys politikai bus renkami ir kaimo vietovėse, provincijose, kur daugumai gyventojų kunigai yra neginčijamas autoritetas. Tikintieji sudaro rinkėjų daugumą. Šiai daugumai bus iš sakyklų aiškinama, už ką ir kaip balsuoti, juolab kad taip buvo ne kartą daroma“, - įsitikinęs parlamentaras Eligijus Masiulis.
Jo žiniomis, sostinės bažnyčiose viena katalikiška organizacija po mišių dalindavo lapelius, kuriuose buvo raginama nebalsuoti už Seimo narį Gintarą Steponavičių, nes jis pasisakė prieš alkoholio reklamos ribojimą televizijoje.
„Meldžiamasi dėl įstatymų“
Seimo narė Ramunė Visockytė prisipažįsta visomis keturiomis gynusi Šeimos politikos koncepciją ir sako žinanti, jog bažnyčiose buvo meldžiamasi už tai, kad ji būtų priimta.
„Aš einu į bažnyčią, tačiau jokios įtakos mano asmeniniame apsisprendime ši institucija neturi. O tai, kad dvasininkai aktyviai dalyvauja svarstant kai kuriuos įstatymus, - nėra blogai. Atvirkščiai - bažnyčia atlieka savo pareigą, pareiškia savo nuomonę ir atstovauja žmonėms“, - tvirtino R. Visockytė.
Blogybe ji vadina ne bažnyčios kišimąsi į politiką, o „socialdemokratų manipuliacijas“. Esą pastarieji klaidina tautą prikūrę galybę nevyriausybinių organizacijų, kurios ir stovi su plakatais prie Seimo rūmų priimant svarbius ir reikalingus šaliai sprendimus.
Parlamentarė tikina, jog visi Seimo nariai gavo laišką iš Lenkijos su raginimu nesvarstyti Lietuvoje abortus ribojančio įstatymo ir nekartoti klaidos, kurią lenkai padarė (šioje šalyje abortai 1993 metais buvo uždrausti). Esą laišką pasirašė vienos Lenkijos organizacijos atstovė, tačiau R. Visockytė sako išsiaiškinusi, kad jis siųstas iš Lietuvos ambasados Ukrainoje, o jo autorius - čia dirbantis lietuvis.
Seimo narė mano, jog tokiu būdu tam tikros frakcijos siekia supriešinti tautą ir parodyti, esą „užsienio valstybės stebisi Lietuvos valdžios nutarimais“.
LVK generalinis sekretorius Gintaras Grušas neslepia, jog bažnyčios atstovai šalies politiniame gyvenime groja ne paskutiniu smuiku. Į posėdžius, svarstymus ar ministerijų pasitarimus jie yra kviečiami, būna - pasisiūlo patys.
„Negalėčiau tiksliai išvardyti, kiek kartų mūsų pozicijoms buvo pritarta, tačiau kai esame prašomi ją pateikti vienu ar kitu klausimu, - neatsisakome, nes kalbame už tikinčiuosius“, - sakė G. Grušas.
Jis taip pat patvirtino, jog Lietuvos parapijose prieš rinkimus iš sakyklų tikintieji raginami atlikti pilietinę savo pareigą - eiti balsuoti. „Pavardžių nevardijame, tai - dezinformacija, tačiau primename, kad parapijiečiai atiduodami savo balsą atsižvelgtų ne tik į pažadus, bet ir į nuveiktus žmonių labui darbus“, - kalbėjo G. Grušas.
„Lietuva sveiko proto neprarado“
Vytautas ČEPAS, Seimo narys
Nėra blogai, kad įstatymų, kurie susiję su morale, svarstyme dalyvauja katalikų dvasininkai. Kad ir kaip būtų, ši institucija išsaugojo tvirtus moralės pagrindus, todėl jos nuomonė svarbi. Vieni nori Lietuvą matyti tik kaip kryžių kraštą, kiti - kosmopolitišką šalį, tačiau tiesa visuomet yra per vidurį ir mes, priimdami įstatymus, balansą, ačiū Dievui, išlaikome. Sveiko proto turime daugiau nei kitos Europos šalys, kuriose vyrai su barzdomis gali būti vadinami mamomis. O bažnyčiai dar reikėtų ir padėkoti už tai, kad turi tvirtas nuostatas ir jų per kiekvienus rinkimus nekeičia.
