Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Rūta Vainienė interviu „Balsui.lt“ tvirtina, kad Vyriausybės įgyvendintos reformos ne padėjo šalies ekonomikai, o priartino prie katastrofos. Ji neišvengiama, jei valdžia nepripažins padarytų klaidų ir nesiims jų skubiai taisyti.
- Pernai gruodį naujoji Vyriausybė Lietuvą baugino dramatiška šalies ekonomine perspektyva, o šiandien ji elgiasi daug ramiau, tarsi didieji pavojai būtų įveikti. Ar išties esama pagrindo optimizmui?
- Dabar yra daug blogiau nei praėjusių metų pabaigoje. Skaičiuojant pagal vasarį nesurinktus mokesčius, numatytoms išlaidoms finansuoti šiemet valstybei pritrūks daugiau nei 5 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad valdžios planai išlaidas sumažinti 3 mlrd. Lt nėra išsigelbėjimas.
Liūdnos padėties kaltininkas yra ne vien pasaulinis ekonomikos lėtėjimas, bet ir netikusi mokesčių reforma, kurią nuo metų pradžios įgyvendino Vyriausybė. Mokesčiai buvo padidinti, tačiau lėšų į biudžetą surenkama vis mažiau, didėja šešėlinės ekonomikos dalis, traukiasi mokesčių mokėtojų ratas.
- Ar tai reiškia, kad Vyriausybės antikrizinio plano priemonės nedavė naudos?
- Ne kartą bandėme įspėti valdžią, kad antikrizinis planas, kurio dalis yra ir mokesčių pakeitimai, faktiškai yra krizės gilinimo planas. Deja, buvome neišgirsti.
Šiandien matome, kad neklydome - Lietuva sparčiai artėja link bedugnės. Katastrofą pavyks laikinai nutolinti, kol valdžia sugebės pasiskolinti ir užkamšyti biudžeto skyles. Tačiau ji vistiek užgrius, jei nebus imamasi skubių ir ryžtingų priemonių.
Tačiau Vyriausybė, padariusi daug esminių klaidų, jų nepripažįsta ir nerodo noro jų taisyti. Susidaro įspūdis, kad ji arba nesupranta arba nenori suprasti, kokia rimta yra susidariusi padėtis.
- Kokie sprendimų, Jūsų manymu, pirmiausia turi imtis valdžia?
- Yra keli dalykai, kurių būtina vengti, nes jie pablogintų padėtį - tai pinigų skolinimas, mokesčių kėlimas ir viešųjų išlaidų didinimas. Mokesčių didinimas iš viso turi būti tabu. Vyriausybė taip pat neturi piktnaudžiauti skolindamasi, nes paskolos šiandien labai brangios, o problemos taip ir lieka neišspręstos, tik nukeliamos ateičiai. Skolindamasi valdžia tiesiog užsitikrina dar vieną laikiną galimybę nieko nedaryti.
Šansų ištraukti šalį iš bedugnės yra, tačiau tik tada, jei valdžia pradės rimtai taupyti, ryžtingai karpys išlaidas, mažins mokesčius, mažiau reguliuos verslą, privatizuos likusį valstybės turtą.
- Kurie Vyriausybės sprendimai, Jūsų vertinimu, turėjo didžiausią neigiamą poveikį, kokias klaidas būtina taisyti?
- Strimgalviais įgyvendinta mokesčių reforma yra klaidų rinkinys, nors jos tikslas buvo geras – tikėtasi surinkti daugiau įplaukų į biudžetą. Išsyk buvo galima numatyti, kad šio tikslo pasiekti nepavyks, juk padidinus mokesčius įplaukos į biudžetą paprastai ne padidėja, o sumažėja. Tai ir atsitiko.
Buvo klaidingi visi naujieji mokestiniai sprendimai, išskyrus lengvatų panaikinimą bei PVM padidinimą. Norint surinkti daugiau įplaukų buvo užtekę padidinti PVM – parašyti, kad tai daroma laikinai, pavadinti krizės mokesčiu, nurodyti datą, iki kurios jis galioja. O kitų mokesčių liesti tikrai nereikėjo.
Tarkime, padidinus akcizą tabakui ir alkoholiui, staigiai ėmė didėti šešėlis, nes verslo vėl griebėsi „bobutės“, o legalių alkoholio gamintojų pardavimai smuko.
Įvedus paketą priemonių individualiai veiklai apmokestinti irgi gautas priešingas efektas - individuali veikla pradėjo trauktis, žmonės liovėsi pirkę verslo liudijimus, išsiregistravo advokatų padėjėjai. Taigi, mokesčių mokėtojų ratas susitraukė.
Dar viena priemonė – didesnis pelno apmokestinimas - sumažino verslo motyvaciją, atbaidė investuotojus.
Greta to, neapgalvota reforma sukėlė baisią sumaištį įmonėse. Gyventojų pajamų mokesčio, neapmokestinamųjų pajamų dydžio skaičiavimo tvarka tapo tokia chaotiška, kad jos net kompiuterizuoti neįmanoma.
- Valdžia žada, kad ekonomiką į priekį pastūmės jos siūlomos skatinimo priemonės – pinigų perskolinimas verslui, pastatų renovavimas, mikrokreditai. Ar jos pasiteisins?
- Tikrai ne. Pirmiausia dėl to, kad pinigus bankai galės perskolinti tik nerizikingiems, atsiperkantiems projektams, o tokių šiandien surasti beveik neįmanoma. Todėl sumanymas gali tapti tik priemone bankų likvidumui pagerinti.
Pagaliau ir paskolų sumos, apie kurias kalba Vyriausybė, nėra išsigelbėjimas. Lietuvoje paskolų portfelį sudaro apie 70 mlrd. Lt, todėl 1 mlrd. Lt ar kiek didesnė suma tėra lašas jūroje.
Abejonių kelia ir galimybės, kurias teikia pastatų renovavimas. Nėra aiškaus finansavimo modelio, kaip tai bus daroma. Panašu, kad ketinama žmones versti prisidėti prie renovavimo, o tai pavojingas, visuomenės nepasitenkinimą galintis sukelti kelias.
Kita vertus, renovacijos projektams numatoma skirti per mažai lėšų, kad atsirastų šansų išjudinti statybų pramonę ir ženkliau sutaupyti energetinius resursus.
- Gal naudingų pasiūlymų galima tikėtis iš Saulėlydžio bei Saulėtekio komisijų, kurių nare esate ir Jūs?
- Šios komisijos turi daug aktyviau teikti pasiūlymus. Deja, iki šiol įvyko vos keli posėdžiai, net darbo grupės nėra suburtos. Akivaizdžiai trūksta entuziazmo, dažnai ir pati su savo siūlymais atsimušu į sieną.
Pasigendu premjero ryžto imtis tikrų permainų. Iš esmės, reikėtų geležinės rankos, kuri pareikalautų iš asignavimų gavėjų, pavaldžių institucijų pasiūlymų, ką galima sumažinti, susiaurinti, padaryti efektyviau. Turi būti priimami tik rimti pasiūlymai, o ne atsirašinėjimai, kaip vyksta dabar.
Nereikia puoselėti vilčių, kad biurokratai norės patys naikintis, jei nebus labai griežtos politinės valios, valdžia neprabils ultimatumų kalba - arba institucijų vadovai imasi rimtų žingsnių, arba eina lauk.
Deja, rimto nusiteikimo „mažintis“ nematyti. Viename susitikimų pati esu viešai prašiusi premjero pažadėti, kad nebebus kuriama jokių naujų institucijų. Tai padaryti jis nesiryžo.
