Po šio verdikto lieka galioti kovo 20 dieną paskelbtas Klaipėdos apygardos teismo sprendimas. Juo nuspręsta, kad policijos pagalbos nesulaukusios nužudytos moters vaikams neturtinę žalą turi atlyginti policija ir valstybė.
Valstybė ir policija nužudytosios vaikams turės sumokėti 110 tūkstančių eurų – po 25 tūkst. eurų trims vaikams ir 35 tūkst. eurų – dar vienam vaikui.
Kasacinį skundą Aukščiausiajam Teismui buvo pateikęs Policijos departamentas. Skunde buvo keliamas klausimas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nutarties peržiūrėjimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aukščiausiojo Teismo atstovė Dovilė Bružaitė BNS informavo, kad skundą atsisakyta priimti, nes kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Pagal Civilinio proceso kodeksą įsiteisėję teismo sprendimai ir nutartys kasacine tvarka peržiūrimi, kai yra materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui.
Taip pat jeigu teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ar Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Žiaurus nusikaltimas
Moterį keturių mažamečių vaikų akivaizdoje Klaipėdos rajone jos sutuoktinis Povilas Valeika nužudė 2013 metų vasarį. Smurtautojo įbauginta moteris skambino pagalbos telefonu, prašė ją apginti, tačiau policijos pagalbos nesulaukė. Į moters skambutį nereaguota net ir žinant apie nevienkartinius vyro smurto prieš sutuoktinę atvejus.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 metų vasarį vyrą pripažino kaltu ir už žmonos tyčinį nužudymą jam skyrė 16 metų laisvės atėmimo bausmę. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014 metų lapkritį dėl netinkamai atliktų pareigų nuteisė ir du policijos pareigūnus.
Klaipėdos apygardos teismas yra konstatavęs, kad moteris, kreipdamasi pagalbos, aiškiai išreiškė siekį būti valstybės apginta ir apsaugota, o policijos pareigūnams buvo žinoma apie pasikartojančius vyro smurto atvejus mažamečių akivaizdoje.
„Valstybės pagalba turėjo būti prioritetinė, tačiau į moters pagalbos prašymą nebuvo sureaguota. Pareigūnų abejingumas, nereagavimas sudarė sąlygas nusikaltimui įvykti bei pakankamai prisidėjo prie neturtinės žalos vaikams atsiradimo, todėl valstybei, kurios vardu veikė policijos pareigūnai, tenka pareiga prisiimti atsakomybę“, – paskelbė teismas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, padariniai ir žala atsirado tik dėl abiejų atsakovų – policijos pareigūnų ir nužudytosios vyro – veiksmų visumos, o tai lemia atsakovų solidariąją atsakomybę.
Kolegija taip pat pabrėžė, jog solidarioji civilinė atsakomybė labiau apsaugo nukentėjusius asmenis. Šiuo atveju solidarioji atsakomybė padės užtikrinti, kad teismo sprendimas būtų ne tik teisingas ir teisėtas, bet ir realiai vykdomas, o tai labiausiai atitinka vaikų interesus, jų teisę į neturtinės žalos atlyginimą laiku.
„Dėl beprasmės ir žiaurios motinos netekties vaikai patyrė ir iki šiol patiria didžiulį skausmą, stresą, nerimą, nesaugumo jausmą. Mama buvo kankinama ir nužudyta jų akivaizdoje. Jei mažesnieji šio skaudaus įvykio galbūt negalėjo itin aiškiai suvokti, tai neabejojama, jog šešiamečio matytas motinos kankinimas jį traumavo daug stipriau. Be to, vaikas po įvykio turėjo duoti parodymus ir taip patirtus įvykius išgyventi dar kartą, dėl to jam turi būti priteistas didesnis neturtinės žalos atlyginimas”, – paskelbė teismas.
