Lietuva nepasiruošė Ignalinos atominės elektrinės (AE) uždarymui ir prašydama pratęsti jos veiklą gadina savo reputaciją.
Tuo įsitikinęs energetikos specialistas, buvęs Tarptautinės energetikos agentūros direktorius prancūzas Claude‘as Mandilas, trečiadienį rašo „Lietuvos rytas“.
Jis tikino suprantąs sunkią Lietuvos padėtį po elektrinės uždarymo, tačiau toliau derėtis dėl jos darbo pratęsimo nerekomenduoja.
„Pirmiausia, sprendimas uždaryti elektrinę yra įrašytas į jūsų Stojimo sutartį. Man atrodo, kad šalis, kuri, prabėgus penkeriems metams po Stojimo į Europos Sąjungą (ES) sutarties pasirašymo prašo dėl jos persiderėti (o būtent šito Lietuva iš esmės prašo), nepasirodo labai gerai. Tarptautiniam Lietuvos, kaip atsakingos šalies įvaizdžiui, tai nėra gerai“, - aiškino C.Mandilas.
Anot jo, Lietuva pakankamai neįvertino neigiamo ES šalių visuomenės nuomonės svorio.
„Ignalinos AE veikia su RBMK reaktoriumi. Ji nėra šiaip sovietinė atominė elektrinė, o Černobylio pobūdžio elektrinė. Lietuviai man vis atkerta, kad Ignalinos jėgainė buvo patobulinta. Taip, bet Ignalinos reaktorius vis vien lieka RBMK reaktoriumi, ir dėl visuomenės nuomonės ES vyriausybės bus tikrai labai neigiamai nusiteikusios“, - teigė energetikos specialistas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva klysta tikėdamasi daug paramos iš Europai šiuo metu pirmininkaujančios Prancūzijos.
„Lietuvos valdžios atstovai man sako, kad tikisi daug pagalbos iš Prancūzijos, nes ji - didelė atominė valstybė. Esu priverstas jiems paprieštarauti. Prancūzija yra paskutinė šalis, kuri jums gali padėti. Būtent todėl, kad 75 proc. jos elektros energijos gamina atomas. Jeigu ir yra viena ES šalis, kuri tikrai negali rizikuoti visuomenės nuomone dėl atomo - tai Prancūzija“, - aiškino C.Mandilas.
Pasak jo, Lietuvai būtina kaip galima greičiau imtis visų alternatyvių energetinių projektų ir pirmiausia - jungčių, kad būrų užtikrinta kiek įmanoma mažesnę priklausomybę nuo Rusijos.
„Per penkerius metus buvo galima pastatyti Ignaliną pakeičiančias šilumines elektrines ir jungtis į Švediją arba Lenkiją. Nesakau, kad tai yra paprasta padaryti. Bet man kilo įspūdis, kad šių projektų jūsų šalies vyriausybės nesiėmė ryžtingai įgyvendinti. Todėl Lietuva atsidūrė situacijoje, kuri yra labai, labai sunki. Tikrai nematau, kaip po Ignalinos elektrinės uždarymo Lietuva keletą metų galėtų apsieiti be elektros importo iš Rusijos“, - teigė C.Mandilas.
Specialisto įsitikinimu, dėl dujų tiekimo sutarčių su Rusija turėtų derėtis ne Lietuvos ir Rusijos prezidentai, abiejų šalių verslininkai.
„Bet man atrodo, kad jei Lietuvos Vyriausybė toliau primygtinai reikalaus Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo, Europoje tai sukels labai blogą įspūdį. Ar veltui gaišta laiką, negaliu pasakyti. Nežinau, ką ES vadovai galiausiai nuspręs, tačiau savo reputaciją Lietuva tikrai gadina“, - teigė C.Mandilas.
Jis sakė, kad ES Lietuvai gali padėti tartis su Lenkija dėl jungčių, gali paremti finansiškai, padėti greičiau pastatyti Ignalinos įpėdinę, išplėtoti šiuolaikišką atomo saugos agentūrą ir padėti nuveikti daug kitų darbų: „Tačiau europinis solidarumas nereiškia, kad ES šalys užmerks akis ir leis pratęsti Ignalinos AE darbą. Toks sprendimas būtų ne solidarumas, o aklumas ir tarptautinės sutarties neigimas“.
